Beveik prieš dešimtmetį Lietuvoje buvo slaptų pokalbių skandalas. Youtube buvo paskelbti dviejų Lietuvos ambasadorių: Renato Juškos ir Artūro Žurausko pokalbiai telefonu. Juose diplomatai dalijosi pažiūromis į Armėnijos ir Azerbaidžiano konfliktą. Juokavo apie tuometę prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Ambasadoriai buvo atšaukti, nes neteko valstybės vadovų pasitikėjimo.

Jeigu valdantiesiems pavyks prastumti Kriminalinės žvalgybos įstatymų pataisas, į panašią situaciją galės pakliūti kiekvienas – nuo verslininko iki žurnalisto, taip sako buvęs premjeras S. Skvernelis.

„Šitas branduolinis ginklas gali bet ką išsprogdinti“, – sakė jis.

Politikai mano, kad toks ginklas galės būti naudojamas ir prieš juos.

„Įstatymas įsigaliotų 2024 metų sausį. Tai vėlgi, prieš pat visus pagrindinius valstybės rinkimus“, – pabrėžė opozicijos atstovė Agnė Širinskienė.

Viktorija Čmilytė-Nielsen, Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė

Dabar aukščiausi valstybės pareigūnai – prezidentas, premjerė ir Seimo pirmininkė gauna slaptas pažymas. Tai yra apibendrinta informacija. Tik išskirtiniais atvejais, motyvuodami, kad jiems būtina darbo funkcijoms vykdyti, gali gauti detalią informaciją. O tai jau yra, pavyzdžiui, slapta įrašytų pokalbių išklotinės, privatūs susirašinėjimai ar laiškai, žmogaus sekimo duomenys.

„Nes jeigu pradėtų teikti kriminalinės žvalgybos būdu tą detalią informaciją, tai, įsivaizduokite, kokį poveikį specialios tarnybos galėtų tiems vadovams turėti ir įtaką. Tiesiog pateikti faktiškai nepagrįstus, nepatikrintus, preliminarius duomenis“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Jeigu konservatoriaus Stasio Šedbaro pataisos bus priimtos, premjerė, Seimo pirmininkė ir prezidentas privačių pokalbių iškarpas galės gauti lengviau.

„Neturint būtinybės ją žinoti“, – teigė A. Širinskienė.

Advokatų taryba Seimui savo vertinimą jau pateikė – prieštarauja. Jie teigia, kad žmogus, nežinodamas, kad yra sekamas privačiame pokalbyje gali pasakyti emocingai. O iš konteksto išimta emocija skamba kitaip.

„Net tas pareigūnas, jei gaus jo konkretų pokalbį, ar elektroninį laišką, žinutę, tai gali suprasti visiškai kitaip, nei kad buvo kontekstas. Tačiau tas žmogus, kuris tą žinutę parašė, pasakė, tai jis negali apsiginti“, – tikino Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.

Prezidentūra teigia, kad tokie pakeitimai buvo parengti be jų.

„Prezidentūros atstovai nebuvo pakviesti į šių įstatymo pataisų svarstymo darbo grupę. (…) Prezidentas neturi pretenzijų dabartinei susipažinimo su kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos informacija tvarkai“, – tokį atsakymą LNK pateikė Prezidentūra.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen tikina, kad poreikio keisti dabartinę tvarką irgi nemato.

„Tai nėra mano siūlymas, tai yra suformuluotas kito Seimo nario siūlymas. Jei tai būtų mano sprendimas, aš pati tokios iniciatyvos nesiimčiau“, – sakė ji.

O Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė sako, kad apie tai nežino.

„Tiesą sakant, nežinau, kas tokią iniciatyvą pateikė. Negalėčiau apie tai pakomentuoti, nemačiau to projekto“, – sakė premjerė.

Ingrida Šimonytė ir Viktorija Čmilytė-Nielsen

Ar gali taip būti, kad visi, kurie svetimus pokalbius galės skaityti palengvintu būdu, arba apie tai nežino, arba žino, bet jiems to nereikia.

„Tikrai tuo netikiu“, – LNK savo vertinimą pateikė buvęs premjeras S. Skvernelis.

O šios pataisos Seime juda jau kurį laiką. Jau perėjo pirmą stadiją – pateikimą. Ir nukeliavo į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Iniciatorius S. Šedbaras to plačiau komentuoti nenori.

„Mano kažkokios pozicijos gali būti suprastos kaip net spaudimas, ar nuomonės formulavimas ekspertams. Todėl labai atsargiai norėčiau apie tai kalbėti“, – LNK sakė konservatorius S. Šedbaras.

O Lietuvos ryto televizijai politikas dar priminė, jog artėja rinkimai.

„Mes žinome, kad Lietuvoje buvo įvairiausių judėjimų, jų dar bus – rinkimai artėja. Tai kokios socialinės įtampos galimos, kaip tas įtampas galima bandyti neutralizuoti – socialiniais, politiniais, kitokiais sprendimais.

Tai yra svarbu žinoti, koks fokusas yra visuomenėje, į kurią pusę yra krypstama. Jautriose situacijose, net šalia vykstant karui, turbūt, kad reikia. Tai aš taip įsivaizduoju, tokio lygio informacija turėtų dominti pirmuosius asmenis“, – kalbėjo politikas.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: