Parlamentaras Eltai patikino, kad jau paruošė tekstą, po kuriuo netrukus parašus galėtų dėti apkaltą P. Gražuliui palaikantys Seimo nariai.
„Teikimą dėl apkaltos pradėjimo Gražuliui esu surašęs“, – Eltai sakė Laisvės frakcijos narys.
„Siųsiu visiems 140 Seimo narių pasirašyti. Pažiūrėsime, kiek Seimo narių saugo Konstituciją, o kurie saugo tik tas vadinamas tradicines vertybes“, – akcentavo jis.
Pareiškimo dėl apkaltos procedūros iniciatyvos tekste, su kuriuo susipažino ir ELTA, išdėstomos visos aplinkybės, kokiu pagrindu Seimo nariai turėtų apsispręsti dėl P. Gražulio mandato likvidavimo.
Klausimai dėl parlamentaro elgesio kilo po to, kai P. Gražulis balsavo už kitą Seimo narį – socialdemokratą Liną Jonauską. Dėl šio politiko nusižengimo T. V. Raskevičius kreipėsi į Seimo etikos sargus, kurie nustatė, kad rugsėjo mėnesį priėmimo stadijoje balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos patvirtinimo, P. Gražulis balsavo už kitą parlamentarą jam nematant.
„Etikos ir procedūrų komisija Išvadoje, be kita ko, konstatavo, jog Seimo narys P. Gražulis, balsuodamas už Seimo narį L. Jonauską, pažeidė Seimo statuto 111 straipsnio 4 dalies nuostatą ir Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą“, – rašoma teikimo tekste.
Visgi, „laisviečiui“ dar kartą pasikreipus į Etikos ir procedūrų komisiją – jau prašant pradėti apkaltos procedūrą – komisija nutarė to nedaryti.
Seimo statutas numato, kad teisę pasiūlyti parlamentui pradėti apkaltos procesą turi ne mažesnė nei 1/4 Seimo narių grupė – parašus po teikimo tekstu turi padėti bent 36 Seimo nariai. Vėliau Seimas turėtų sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, kuri vertintų, ar pateikta iniciatyva dėl apkaltos yra pagrįsta. Pagal šios komisijos išvadą, parlamentas paruoštų atitinkamą nutarimą – pradėti apkaltą ar ne.
T. V. Raskevičius neabejoja, kad jo teikimą pasirašys reikiamas parlamentarų skaičius.
P. Gražuliui gresia apkalta ir dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Seimo nariui P. Gražuliui gresia apkalta ir kitu pagrindu. Politikas dar praėjusių metų pavasarį pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Byloje nustatyta, kad veikdamas privataus juridinio asmens, t. y. UAB „Judex“, interesais, jis neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis.
P. Gražulis apskundė šį sprendimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) ir taip atitolino galimos apkaltos procesus.
T. V. Raskevičius pabrėžė, kad tiek teistumas, tiek Seimo nario priesaikos sulaužymas yra legitimūs pagrindai, svarstyti dėl P. Gražulio mandato naikinimo. Visgi, pastebėjo jis, priklausomai nuo to, kokiu pagrindu būtų pradėta apkalta, keistųsi procedūros pasekmės.
„Jeigu Seimo narys yra apkaltos būdu šalinamas už priesaikos sulaužymą, jis 10 metų nebegali kandidatuoti. O jeigu yra šalinamas už teistumą, jis tiesiog pašalinamas ir kituose rinkimuose gali sėkmingai dalyvauti. Man atrodo šitas balsavimo momentas apkaltos požiūriu, Konstituciniu požiūriu yra žymiai rimtesnis“, – aiškino jis.
Visgi, Seimo statutas nenumato galimybės panaikinti Seimo nario mandatą dėl dviejų nusižengimų. Taip pat nėra numatyta, kaip reikėtų vykdyti dvi apkaltas vienu metu. Klausiamas, kaip nederėtų kalbėti apie P. Gražulio mandato naikinimą tik sulaukus LAT sprendimo, T. V. Raskevičius pripažino, kad teisinės situacijos aplinkybės yra pakankamai keblios.
„Sunku įsivaizduoti. Aš nematyčiau jokios priežasties, kodėl negalėtų prasidėti antras apkaltos procesas. Vis tiek Konstitucinis teismas turėtų priimti... Jeigu Seimas apsispręstų, kad yra pagrindas šalinti Seimo narį, tą turėtų tvirtinti Konstitucinis teismas. Gal Konstitucinis teismas galėtų po to vienu sprendimu įvertinti abu paraleliai vykstančius apkaltos procesus“, – svarstė jis.
„Esu girdėjęs, kad Jurgis Razma siūlo detalizuoti Statute, kaip reikėtų elgtis tokioje situacijoje. Kaip jis sakė, Statuto tėvai negalėjo įsivaizduoti tokios situacijos, kai Seimo nariui vyktų apkalta dviem skirtingais pagrindais“, – pridūrė T. V. Raskevičius.
ELTA primena, kad Seimo narys P. Gražulis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, veikdamas privataus juridinio asmens interesais ir kišdamasis į valstybės tarnautojų veiklą, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus. P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei.
