„Yra visuotinis sutarimas kariniame lygmenyje ir tarp kariuomenės vadų, ir turbūt tarp štabų ir žemesnio rango karinių vadovų, kad rėmimas turi tęstis, turi intensyvėti pagal esamą situaciją, kiek ta situacija keisis ir kiek mes turim dar daugiau duoti. Bet visą laiką yra techninės problemos“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė V. Rupšys.
Pasak jo, NATO susiduria su dviem problemomis – Ukrainos karių apmokymu ir šalių narių siekiu pirmiausia garantuoti savo saugumą.
„Negalima iš karto duoti ypatingai didelį kiekį tankų, nes reikia pirma išmokinti. Nėra nei vieno tipo tokio tanko, kurį Ukrainos kariuomenė iki šiol naudojo, jie neturi tokių savo ginkluotėje, todėl reikia ir mokinti, ir paskui duoti ir daugiau tų tankų. Ir todėl ta pirma parama tai tankais nėra tokia jau ypatingai didelė“, – pažymėjo kariuomenės vadas.
„Kita priežastis yra tokia, kad mes patys turime gynybos planus. Ir mes patys turime garantuoti savo gynybą, todėl atiduoti ar perduoti Ukrainai tos valstybės, kurios disponuoja savo arsenale tokia ginkluote, gali tiek, kiek gali leisti sau tokią riziką atiduodant, kad užteks ir savo šalių, ir NATO gynybai“, – pabrėžė V. Rupšys.
Nepaisant techninių trukdžių suteikti karinę paramą Ukrainai, generolas leitenantas V. Rupšys akcentavo, kad NATO valstybių kariuomenių vadų pozicija yra tvirta – paramą reikia intensyvinti.
