Apokaliptinis scenarijus: iki 700 tūkst. rusų karių Ukrainą puls keliomis kryptimis

Nors karas Ukrainoje vyksta beveik metus, o Rusijai niekaip nesiseka pasiekti bent kiek reikšmingesnių laimėjimų, jau netrukus situacija gali iš esmės pasikeisti, Ukrainos žurnalisto Aleksejaus Šelesto tinklalaidėje sausio 13 dieną kalbėjo JAV gyvenantis buvęs V. Putino patarėjas A. Illarionovas.

Saugumo politikos centre vyresniuoju analitiku dirbantis ekonomistas minėjo, kad Rusija intensyviai rengiasi itin plataus masto puolimui bei telkia kur kas gausesnes pajėgas nei jų buvo karo pradžioje.

Pasak A. Illarionovo, Ukrainai bus smūgiuojama keliomis kryptimis, pagrindinis puolimas vyks iš Baltarusijos teritorijos, tam bus pasitelkta 600 – 700 tūkst. modernia ginkluote aprūpintų karių.

A. Illarionovo teigimu, grandiozinio puolimo metu esminis smūgis bus nukreiptas ne į Kijevą, kaip buvo pirmosiomis karo dienomis, bet į Lvivą. Taip yra todėl, nes šis miestas – strategiškai itin svarbus logistikos mazgas, per kurį keliauja Vakarų šalių karinė parama Ukrainai. Todėl pagrindinis Rusijos tikslas – atkirsti tiekimo kanalus, palikti Ukrainą be galimybės gauti Vakarų paramą, taip pat surengti intervenciją į kaimyninę Moldovą.

Rusijos kariuomenės daliniai atvyksta į Baltarusiją

Tariamą pasirengimą didžiajam karui Ukrainoje buvęs V. Putino patarėjas grindžia neva jam vienam žinomais slaptais duomenimis apie Kremliuje vykusius pasitarimus, detaliai pasakoja, ką kalbėjo Rusijos prezidentas bei atskleidžia daugiau detalių. Esą paskutinio vizito Minske metu V. Putinas asmeniškai inspektavo savo karius bei gavo Aliaksandro Lukašenkos leidimą surengti puolimą iš jo šalies teritorijos.

A. Illarionovas puolimo planus grindžia ir pasikeitimais Rusijos kariuomenės vadovybėje, esą generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo paskyrimas vadovauti Ukrainoje veikiančiai karių grupei tik įrodo, jog planuojamas itin plataus masto karas.

Pasirengimą grandioziniam puolimui A. Illarionovas grindžia ir tuo, jog sausio pradžioje didelė karo laivų grupė iš Novorosijsko karinės bazės išplaukė į Juodąją jūrą. Esą jie dalyvaus Odesos apšaudyme bei desanto išlaipinimo operacijoje.

KGB veteranas A. Illarionovą apkaltino melagienų skleidimu

Šie buvusio V. Putino patarėjo ekonomikos klausimais teiginiai neliko nepastebėti kitų analitikų. Pirmiausia užkliuvo pernelyg aukštas Rusijos kariuomenės pajėgumų vertinimas, nežinia kuo grįsti teiginiai apie tai, kad puolimui bus naudojama iki 700 tūkst. gerai apginkluotų bei paruoštų karių. Visa tai atrodo itin keistai įvertinus visiems žinomus faktus, jog nuo karo pradžios Rusija patyrė milžiniškus nuostolius, neteko virš 100 tūkst. karių.

Čia reikia paminėti ir faktą, kad jau pirmosiomis karo savaitėmis Ukrainoje žuvo itin daug Rusijos specialiųjų pajėgų karininkų, kovinės patirties įgijusių karių, taip pat ir nemažas skaičius karo lakūnų. O tai yra aukštos kvalifikacijos kariuomenės segmentas, kuriam paruošti reikia mažiausiai 5 metų.

JAV gyvenantis geopolitikos analitikas KGB užsienio žvalgybos veteranas Jurijus Švecas patį A. Illarionovą pavadino pagrindiniu melagienų skleidėju bei apkaltino sistemingu Ukrainos gyventojų bauginimu.

Andrejus Illarionovas

Analizuodamas A. Illarionovo teiginius apie planuojamą masinį Ukrainos puolimą, tiekimo linijų atkirtimą, šalies izoliavimą ir galiausiai – sutriuškinimą, J. Švecas atkreipia dėmesį į šaltinius, kuriais rėmėsi buvęs V. Putino patarėjas.

„Jis kalbėjo apie Maskvoje, generaliniame štabe ar pačiame Kremliuje vykusius kelis pasitarimus. Savaime suprantama, jie vyko išskirtinio slaptumo sąlygomis, dalyvavo siauras žmonių ratas, kurie ir priėmė sprendimą pradėti šią baisią karinę operaciją.

Savaime suprantama, pats A. Illarionovas šiuose sutikimuose tikrai nedalyvavo, apie tai, kas juose buvo sprendžiama, niekas jam informacijos nepateikė, o jeigu ir būtų suteikę – jis apie tai nekalbėtų. Todėl visos kalbos apie šiuos pasitarimus – visiška nesąmonė“, – savo tinklalaidėje teigė buvęs žvalgybininkas.

J. Švecas atkreipia dėmesį ir į išsakytus A. Illarionovo teiginius, esą JAV atstovams apie planuojamą Ukrainos puolimą nėra nieko žinoma, jokios informacijos apie tai nesama nei atviruose, nei neviešuose šaltiniuose ir tik jis vienas sugebėjo iššifruoti Kremliaus planus.

Versija apie galimą puolimą buvo paskelbta jau anksčiau

Analitikas tikina, jog šioje vietoje A. Illarionovas stipriai apsiriko bei atkreipia dėmesį, jog dar praėjusių metų pabaigoje autoritetingame gynybos portale 19fortyfive.com buvo publikuotas JAV atsargos pulkininko karybos analitiko Danielio Daviso (Daniel Davis) straipsnis. Jame autorius svarsto įvairius karo eigos scenarijus bei tikina, kad žiemą V. Putinas gali pradėti naują puolimą Ukrainoje taip siekdamas užkirsti kelią tolimesniam Vakarų ginkluotės tiekimui.

„Straipsnyje kalbėta apie tai, kad žiemą V. Putinas gali suduoti itin skausmingus smūgius Ukrainai ir jos sąjungininkams. Publikacijos autorius kalbėjo apie tris puolimo kryptis: iš Baltarusijos link Lvivo, kad nukirsti logistikos kelius link Kijevo.

Jurijus Švecas

Tam, kad nukreipti Ukrainos kariuomenės dėmesį nuo pagrindinės puolimo kryties, pasak autoriaus, Rusijai vertėtų smūgiuoti Sumų kryptimi, nes tai sukeltų realią grėsmę Kijevui. Tada Ukrainos kariuomenės vadams neliktų nieko kita, kaip tik permesti savo karius sostinės gynybai. Trečiasis, dėmesį nukreipiantis smūgis galėtų vykti Donbase“, – teigė J. Švecas bei minėjo šią publikaciją ir joje aprašytus JAV analitiko pasvarstymus jau seniau trumpai apžvelgęs vienoje savo tinklalaidžių.

„Sensaciją“ parengė nuplagijavęs svetimą straipsnį bei pridėjęs įvairių naujų faktų

J. Švecas daro prielaidą, kad būtent šia publikacija ar jos apžvalga tinklalaidėje ir rėmėsi apie triuškinantį Rusijos puolimą kalbėjęs A. Illarionovas.

„Žinau, kad A. Illarionovo žmonės labai kruopščiai seka mano laidas. Panašu, kad kažkas peržiūrėjo parengtą apžvalgą, surado ir A. Illariovonui išvertė D. Daviso straipsnį.

Tada jis paėmė paskutines, visiems žinomas naujienas apie vadovybės pasikeitimus Ukrainoje veikiančioje Rusijos karių grupėje, panaudojo žinią apie du amfibinius laivus, kurie lydimi trijų povandeninių laivų išplaukė iš Novorosijsko uosto. Taip pat ir V. Putino pompastiškai praneštą žinią apie laivą su kažkokiu super ginklu, apie kurį žino tik pats V. Putinas.

Štai taip A. Illarionovas sumaišęs krūvą pačios įvairiausios informacijos iš jos nulipdė saldainį, kuriuo mirtinai įbaugino visą Ukrainą“, – A. Illarionovo interviu dekonstravo analitikas J. Švecas.

KGB veteranas atkreipia dėmesį į tai, kad aptariant hipotetines JAV analitiko prielaidas apie galimą karo Ukrainoje eigos scenarijų, bauginti ukrainiečių visai nereikėjo.

„Aš sakiau ir dabar sakau, kad šansų, jog ši operacija gali būti įvykdyta, esama labai mažai. Mažiau nei 30 procentų, o matant, kaip įvykiai klostosi dabar – tikimybė jau artėja link nulio“, – teigė J. Švecas.

Jis minėjo, kad per 11 karo mėnesių Rusija patyrė itin didelių nuostolių, bene didžiausias praradimas – kreiserio „Moskva“ nuskandinimas, dėl ko be flagmano likęs Juodosios jūros karinis Rusijos laivynas iki šiol bijo artintis prie Ukrainos krantų.

„Mano vertinimu, ta informacija, kurią A. Illarionovas pateikė kaip savo analitinio mąstymo produktą, iš tiesų yra 90 proc. paremta D. Daviso publikacija. Gavosi toks pusiau mokslinis plagiatas. Paimami faktai, savais žodžiais perfrazuojamos mintys, pridedama kokių nors naujienų bei šiaip nesąmonių ir štai jums – originalus analitinio mąstymo rezultatas“, – ironizavo geopolitikos analitikas J. Švecas.

Vadina specialiu siekiu dar labiau įbauginti ukrainiečius

Apie A. Illarionovo minėtą, netrukus prasidėsiantį itin galingą Ukrainos puolimą keliomis kryptimis, 600 – 700 tūkst. karių panaudojimą yra kalbėjęs ir vienas kvalifikuočiausių šio karo ekspertų, buvęs Ukrainos kariuomenės generalinio štabo pulkininkas Olegas Ždanovas.

Jis šias prielaidas pavadino prasilenkiančiomis su realybe, minėjo, jog Rusija tikrai neturi tokių karinių pajėgumų bei rėmėsi žvalgybos informacija, kad Baltarusijoje iki šiol nefiksuojama kokių nors ženklų, leidžiančių įtarti vykstant pasirengimą plataus masto puolimo operacijai.

KGB veteranas ir geopolitikos ekspertas J. Švecas tikina – buvusio V. Putino patarėjo A. Illarionovo retorika neįtikėtinai naudinga Kremliui.

„V. Putinas bombarduoja Ukrainą ir jos gyventojus iš oro, kad juos demoralizuotų, o A. Illarionovas ukrainiečius bombarduoja informacinėje erdvėje. Abiem atvejais tikslas yra vienas: demoralizuoti žmones, jų tarpe sukelti paniką, dar labiau prislėgti jų nuotaikas.

O kam yra naudinga demoralizuoti Ukrainos tautą? Manau, kad 99,9 procento atsakytų net negalvodami. Todėl tai dar viena A. Illarionovo dezinformacijos operacija, eilinė jo melagiena“, – konstatavo analitikas J. Švecas.

Ieško naujų darbdavių arba vykdo specialią žvalgybinę misiją

KGB veteranas atkreipia dėmesį ir į paties A. Illarionovo veiklą JAV Saugumo politikos centre, kuriame šis dirba vyresniuoju analitiku. Pasak J. Šveco, nors A. Illarionovas yra ekonomistas, organizacijos tinklapyje galima rasti tik nedidelę jo parengtą ekonominės situacijos apžvalgą, o visos kitos publikacijos – apie įvairias sąmokslo teorijas. Jose kalbama kaip Džo Bidenas V. Putinui neva atidavė Ukrainą , apie tai, kad neveikia landlizo karinės pagalbos Ukrainai kanalas.

„Paskutinę publikaciją šiam centrui jis parengė 2022 metų lapkričio pradžioje. Taip pat publikuoti du interviu, kuriuos jis davė mažai žinomiems Vokietijos ir Lenkijos leidiniams. Dar nurodoma, kad vienas šių interviu sulaukė didelio susidomėjimo Vašingtone, bet nepateikta skaičių, kiek žmonių jį perskaitė.

Nusprendžiau suskaičiuoti, kiek nuorodų internete pateikiama į šį interviu, radau vos keturias. Štai tokia „galinga“ publikacija, sulaukusi net keturių nusmurgusių informacinių resursų dėmesio, apie kuriuos nesu nieko girdėjęs“, – minėjo J. Švecas bei darė išvadą, kad buvusio V. Putino patarėjo įžvalgos apie tariamą Dž. Bideno klastą atiduodant Ukrainą Rusijai, apie planus dar kartą užpulti ir sutriuškinti Ukrainą, amerikiečių visiškai nedomina.

Šioje situacijoje analitikas J. Švecas mato du galimus variantus: A. Illarionovas ieško naujų darbdavių arba vykdo žvalgybinę misiją – destabilizuoti padėtį Ukrainoje demoralizuojant jos gyventojus, taip veikia Rusijos interesams.

Politikos technologas įžvelgė itin keistus sutapimus

Kijeve gyvenantis Izraelio pilietis, politikos technologas bei rašytojas Michailas Šeitelmanas savo tinklalaidėje tikino aptikęs įrodymų, jog A. Illarionovo interviu apie ruošiamą baisų Ukrainos šturmą – ne kas kita, kaip tik Rusijos parengta informacinė operacija.

Pirmiausia jis minėjo tik atsitiktinai atkreipęs dėmesį, jog Ukrainos žurnalistas A. Šelestas, ėmęs iš A. Illarionovo skandalingąjį interviu, Kremliaus biurokratų sprendimu buvo įtrauktas į vadinamų užsienio agentų sąrašus.

Rusijos kariuomenės daliniai atvyksta į Baltarusiją

Tai toks status, kai Rusijoje veikianti organizacija, žurnalistas ar leidinys vienašališkai pripažįstamas tarnaujantis užsienio šalių interesams, apie turimą „užsienio agento“ statusą privalu skelbti visose savo publikacijose bei reportažuose, taip pat taikomi griežti veiklos ribojimai.

„Čia man kilo klausimas, kodėl užsienio agentu pripažintas ukrainietis A. Šelestas, kuris gyvenime nė karto nebuvo Rusijoje? Tada prisiminiau, kad tai žmogus, kuris ėmė interviu iš A. Illarionovo“, – teigė A. Šeitelmanas.

Politikos technologas minėjo atkreipęs dėmesį į datas: A. Šelestas Rusijoje užsienio agentu paskelbtas tą pačią dieną, kai jo Youtube kanale pasirodė interviu su A. Illarionovu – sausio 13-ąją.

„Štai tada ir supratau, kad paskelbdami A. Šelestą užsienio agentu rusai tik dar labiau populiarina jo interviu. Jie žinojo, kad šis interviu pasirodys sausio 13 dieną, jie žinojo, ką jame pasakys A. Illarionovas, todėl bandė šiam interviu suteikti daugiau svorio bei populiarumo.

O kaip tai padaryti? Žurnalistą A. Šelestą paskelbti užsienio agentu, taip į jo kanalą, kuriame publikuojamas interviu atvedant papildomą lankytojų srautą“, – svarstė M. Šeitelmanas.

Jis atkreipia dėmesį ir į peržiūrų statistiką. Paprastai A. Šelesto tinklalaidės neviršydavo 300 tūkst. peržiūrų, o interviu su A. Illarionovu peržiūrėjo beveik 900 tūkst. žmonių.

Pastebėjo ir keistai išsidėsčiusius komentarus: jie atspindi Kremliaus retoriką

Politikos technologas pastebi, jog gana įdomia seka žurnalisto kanale išsidėstė komentarai. Pasak M. Šeitelmano, prie tinklalaidės viršuje rodomi tie komentarai, kurie sulaukia daugiausia kitų žmonių reakcijų.

„Žinote, kaip atrodo komentarai, kai žmogus yra davęs daug interviu? Viršuje iškyla populiariausieji, surinkę daugiausia patiktukų. Dažniausiai tai būna arba išskirtinis pozityvas, arba negatyvas.

Pirmasis dažniausiai skamba taip: „M. Šeitelmanai, jūs pats geriausias pašnekovas, mes jus mylime“ ir 500 patiktukų. Antrasis gali būti priešingas: „Šeitelmanas – niekšas, Mosad agentas, laikas jį pasodinti į kalėjimą“, 300 patiktukų“, – savo tinklalaidėje kalbėjo apžvalgininkas ir politikos technologas M. Šeitelmanas.

Andrejus Illarionovas

Tačiau po interviu su A. Illarionovu esantis pirmasis, 2 tūkst. patiktukų sulaukęs komentaras skamba taip: „Pasaulis nenumaldomai įtraukiamas į karo sūkurį. Atpildas už ilgus metus trukusį politikų abejingumą, niekšiškumą ir kvailumą“.

Antrasis, sulaukęs virš 700 patiktukų skamba irgi panašiai: „Visagali Dieve, pasirūpink, kad atsirastų žmonių, kurie sustabdytų šią neteisybę ir padarytų galą šioms žudynėms! Žmonijai gresia pavojus!“.

Kituose komentaruose kalbama, jog politikų pareiga – kuo greičiau nutraukti karą, būtina politikus priversti sudaryti paliaubas.

„Tai ir yra naratyvas, kurį transliuoja Kremlius. Per šiuos komentarus formuojama nuomonė, jog reikia daryti poveikį politikams, kad šie nustotų kariauti ir įsivyrautų taika. Tai tikrų tikriausia Kremliaus taktika naudojant botus ir populiarinant šį interviu.

Žinote, kaip jie veikia? Pirmiausia pasistengia įbauginti, jog paruošta 600 tūkst. karių su naujausiais tankais, o paskui pateikiama alternatyva, siūloma sudaryti paliaubas“, – reziumavo M. Šeitelmanas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)