„Manau, kad tai, ką mes stebime, galima pavadinti skaitmeninio skaičiavimo pandemija“, – taip LNK žinioms sakė SEB banko Stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė Vilija Nausėdaitė.
Ji teigė, jog sukčiavimo atvejai vien tik per praėjusius metus gauna ne procentais, o net kartais.
Ir sukčiavimo aukos būna ir labai pažengę skaitmeninių paslaugų vartotojai, LNK kalbėjo SEB banko atstovė V. Nausėdaitė.
„Tarp nukentėjusiųjų turime įvairaus amžiaus žmonių – net ir labai jaunų. Taip pat labai įvairių profesijų: medikų, teisininkų, net informacinių technologijų specialistų. Kurie galbūt yra geri savo srities žinovai, bet pritrūkus patirties, kaip veikia atsiskaitymai, kartais užkimba ant sukčių kabliuko“, – kalbėjo LNK pašnekovė.
V. Nausėdaitė teigė, jog ir toliau populiariausiu sukčiavimo būdu išlieka „nuorodų pandemija“. Tačiau sukčiai vis randa naujų būdų, apsimeta ir siuntų tarnybos atstovais, nuorodas siunčia prašydami susimokėti.
„Nes jis yra efektyviausias, išsiunti daug nuorodų, jei kažkas atsiliepia – jau yra sėkmė ir tas rezultatas yra pasiektas. Pasakyčiau, kad be SMS žinučių būdo, kai nuorodos yra siunčiamos masinėmis SMS žinutėmis, labai populiarėja nuorodų įterpimas į prekybinių platformų dialogus. Pavyzdžiui, kai sukčiai apsimeta siuntų tarnyba, kad štai, siuntų tarnybos nuoroda padės susimokėti, arba net gauti pinigus už parduodamą prekę paslaugų portale.
Šios nuorodos yra labai klaidinančios. Ir galbūt žmogui jos primena atsiskaitymą elektroninėje parduotuvėje, kai esi nukreipiamas atsiskaityti į banką. Ten reikia prisijungimo ir PIN kodų. Tai tai sistema yra panaši, bet tik išoriškai. Nes šią nuorodą asmeniui siunčia ne oficialus paslaugų tiekėjas“, – pasakojo SEB banko atstovė V. Nausėdaitė.
Ji ragino visus būti labai budriems. Nes budrumas, anot jos, yra pats griežčiausias ginklas.
V. Nausėdaitė kalbėjo, jog ne visus asmenis pasiekia informacija apie sukčiavimo atvejus, o ir nauji atsirandantys sukčiavimo būdai vis apgauna.
„Tie būdai yra ir technologiškai pažangūs, su psichologiniu spaudimu, socialine inžinerija. Mes irgi raginame atkreipti dėmesį – jeigu jaučiate spaudimą arba raginimą, kad kažką reikia padaryti greitai – iš karto reikia suklusti ir pasiimti pertrauką. Mes tai vadiname pusvalandžio taisykle“, – kalbėjo ji.
LNK pašnekovė V. Nausėdaitė teigė, jog pusvalandžio taisyklė reikalinga tam, kad žmogus galėtų atsitokėti.
„Kai patiriame spaudimą, pagalvoti, kas čia vyksta. Tai padės kritiškiau įvertinti situaciją, nes per jį gal susiprasime, kad galime paskambinti į banką ir pasikonsultuoti. Bet tuo telefono numeriu, kurį rasite oficialioje banko svetainėje, o ne tuo kanalu, kurį jums siūlo sukčiai. Tai yra kritinio vertinimo gebėjimų susigrąžinimui skirtas laikas“, – pasakojo SEB banko Stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė.
Ji priminė, jog visas bankinis sektorius jau yra pasiekęs sutarimą – bankai jokių nuorodų klientams nesiunčia.
„Čia yra auksine taisyklė bankinio sektoriaus. Bet nuorodų pasitaiko ir kitur. Todėl mano pagrindinis patarimas būtų toks – nespauskite nuorodų, kurias jums atsiunčia privatus asmuo, ar susirašinėjimo, prekybos sandorio derinimo metu. Visada galima inicijuoti mokėjimą, prisijungus prie oficialios banko svetainės.
Kitas patarimas – įsiminkite savo banko svetainės pavadinimą“, – sakė V. Nausėdaitė.
Visą LNK pokalbį su SEB atstove V. Nausėdaite žiūrėkite čia:
