Dėl politiko likimo balsavo 7 komisijos nariai, valdančiųjų atstovai – Eugenijus Gentvilas, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Vytautas Mitalas, Mindaugas Lingė, Jurgis Razma bei Andrius Vyšniauskas.

Opozicijos atstovai bei pats A. Stončaitis posėdyje nedalyvavo, todėl pirmininkavo jo pavaduotojas, konservatorius B. Matelis.

Po šio sprendimo, nepasitikėjimo A. Stončaičiu klausimas persikels į plenarinių posėdžių salę. Seimo statute numatyta, kad savo poziciją Seimo nariai išreiškia slaptu balsavimu. Visgi, kad pasitikėjimą paradęs politikas būtų pašalinamas iš posto, tam turi pritarti parlamento dauguma – nutarimą turėtų palaikyti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Posėdžiui pirmininkavęs B. Matelis atkreipė dėmesį, jog nepasitikėjimo A. Stončaičiu procedūra pasieks Seimo salę tik sesijos pradžioje. Todėl politikas pasiūlė dar kartą kreiptis į parlamento mažumą, informuojant apie komisijos sprendimą ir prašant pateikti naują pirmininko kandidatūrą.

Parlamentarai suabejojo A. Stončaičio tinkamumu pirmininkauti komisijai po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie galimus demokratų frakcijos nario ryšius ir reputaciją. Valdantieji ragino A. Stončaitį išsklaidyti abejones ir pateikti atsakymus tiek Seimo nariams, tiek rinkėjams. Visgi, pažymėjo Seimo nariai, A. Stončaitis to nepadarė.

Algirdas Stončaitis tikrai labai neblogai moderavo, pirmininkavo Antikorupcijos komisijai. Mes negalime jo kaip Antikorupcijos komisijos pirmininko veiklos daryti pagrindu dėl jo atleidimo ar nepasitikėjimo. Nepasitikėjimas yra reiškiamas, kad ne bet kokios, o Antikorupcijos komisijos pirmininkas atsisako pateikti paaiškinimus dėl aplinkybių, kurios yra pateiktos viešai ir jį kompromituoja“, – posėdžio metu sakė Liberalų frakcijos seniūnas E. Gentvilas.

Seimo vicepirmininkas J. Razma priminė, jog valdančiųjų frakcijų seniūnai pernai gruodį kreipėsi į opoziciją, prašydami deleguoti naują Antikorupcijos komisijos pirmininką. Tačiau jiems nesutikus to padaryti, anot politiko, koalicijai neliko kitos išeities kaip tik „eiti per ne pačią smagiausią nepasitikėjimo procedūrą“.

„Nėra didelio džiaugsmo svarstyti tokius klausimus kaip šiandien. Tuo labiau, kad ilgą laiką su komisijos pirmininku pakankamai draugiškai dirbome. Ir kaip Eugenijus sakė, dėl komisijos darbo organizavimo ar posėdžių vedimo, mes neturime pirmininkui kažkokių pastabų. Bet, vis dėlto, situacija yra pasikeitusi po žurnalistinio tyrimo. Ir gaila, kad komisijos pirmininkas nesuvokia to situacijos pasikeitimo“, – nurodė jis.

ELTA primena, kad pernai lapkritį viešojoje erdvėje publikuoti straipsniai, kuriuose teigta, kad A. Stončaičiui 2019 m. neva neturėjo būti išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Po šių publikacijų, spekuliuojant vieno portalo žurnalistų paskelbta nepatikrinta informacija, Seime atsirado valdančiųjų iniciatyva pašalinti A. Stončaitį iš Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų.

Seime buvo gauti Policijos ir Valstybės saugumo departamentų raštai, kurie patvirtino, kad leidimas A. Stončaičiui dirbti su įslaptinta informacija išduotas teisėtai.

Visgi, valdančiųjų frakcijų seniūnai kreipėsi į Seimo opoziciją, prašydami deleguoti naują mažumos atstovą į Antikorupcijos komisijos pirmininko postą vietoje A. Stončaičio. Priešingu atveju politikai tikina sieksią A. Stonaičio atstatydinimo Seimo Statuto numatyta tvarka.

Opozicinių frakcijų – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – atstovai raštu informavo valdančiuosius, kad jokių abejonių dėl A. Stončaičio tinkamumo eiti Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas neturi, todėl kitos kandidatūros į šias pareigas neketina svarstyti.