„Šiuo metu dar negalime pateikti parlamentui (ratifikavimo) įstatymo“, – žurnalistams šeštadienį teigė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas.

Iš visų Aljanso valstybių narių Švedijos ir Suomijos paraiškų iki šiol dar neratifikavo tik Turkija ir Vengrija. Ankara savo delsimą argumentuoja tuo, kad Švedija esą dar neįvykdė visų įsipareigojimų, duotų pernai birželį vykusiame NATO viršūnių susitikime.

R. T. Erdoganas pažadėjo nebeblokuoti Švedijos ir Suomijos stojimo į Aljansą, jei šios šalys sutiks pažaboti kurdų grupes, kurias Ankara laiko „teroristinėmis“.

Nuo to laiko Švedija pritarė konstitucijos pataisoms, pagal kurias šalyje bus lengviau priimti griežtesnius prieš terorizmą nukreiptus įstatymus, tačiau I. Kalinas aiškino, kad Švedijos parlamentas dar bent iki ateinančio birželio negalės priimti tokių teisės aktų, tad Ankara lauks, kol šie įstatymai įsigalios.

Švedijos lankstumas yra ribotas

Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala Delfi sakė, kad rizika, jog bus nespėta patvirtinti Šiaurės šalių narystės NATO iki liepos, išlieka.

„Patys švedai ir suomiai, kad lieka du galimybių langai: vienas maždaug pavasarį, kovo mėnesį, kuomet dar Turkijos parlamentas posėdžiaus iki rinkiminių procesų, kurie vyks birželio viduryje, o antrasis galimybių langas dar iki Vilniaus suvažiavimo yra būtent nuo birželio vidurio iki liepos 11-12 dienos“, – paaiškino politologas.

Jis akcentavo, kad šiam sprendimui pačioje Turkijoje turėtų atsirasti pakankamai politinio ryžto.

„Žvelgiant į dabartinę perspektyvą, atrodo, kad patys Turkijos lyderiai yra linkę šiek tiek užtęsti ir palikti viską paskutinei akimirkai, o ta paskutinė akimirka galėtų būti būtent Vilniaus susitikimas“, – sakė L. Kojala.

Politologo teigimu, Turkijos delsimas yra paaiškinamas keliais aspektais: vienas jų – susijęs su kurdais, kuriuos Ankara sieja su terorizmu ir kurių nemažai yra priglaudusi Švedija.

„Madrido NATO viršūnių susitikime buvo pasirašyta deklaracija, memorandumas, kuriame iš Švedijos ir Suomijos buvo įsipareigota traktuoti labai rimtai tai, kad kurdai siejami su teroro aktais – traktuoti vieną iš kurdų organizacijų kaip teroristinę, lygiai taip, kaip tai daro didžioji dalis Vakarų valstybių, bet kai yra klausimai, pavyzdžiui, susiję su konkrečių žmonių ekstradicija, Švedija labai aiškiai teigia, jog tokių procesų politiškai negalima nuspręsti.

Jeigu teismas nutaria neišduoti asmens, tuomet tai nebėra politinis procesas, kurį gali paveikti vyriausybė. Vadinasi, limitai, kiek švedų vyriausybė gali atrasti lankstumo, yra riboti“, – paaiškino RESC direktorius.

Kitas aspektas, kuriuo galima aiškinti Turkijos delsimą, pasak L. Kojalos, yra bandymas spausti partnerius dėl kitų, su kurdų situacija nesusijusių klausimų.

„Tai gali būti sietina, pavyzdžiui, su Vakarų ginkluote. Mes žinome, kad lyg ir yra pranešimų apie tai, jog amerikiečiai, Joe Bideno administracija ketina kreiptis į Kongresą dėl naikintuvų perdavimo Turkijai, nors šis procesas buvo kurį laiką strigęs dėl Turkijos įsigytos rusiškos ginkluotės“, – sakė politologas.

Tad siekdama įvairių tikslų, Turkija, kaip sakė pašnekovas, pasitelkia skirtingus savo politinio spaudimo instrumentus, kurių vienas – delsimas ratifikuoti Švedijos stojimą į NATO.

Įtampos Turkijoje prideda ir artėjantys rinkimai – apklausos rodo, kad juose Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui nebus lengva ir jam gresia pralaimėti daugumai potencialių opozicijos kandidatų.

„Tai nėra lengvas procesas, net jei žinome, kad Erdoganas turi gana stiprią galios konsolidaciją ir įvairias būdais bando tuos rinkimus paveikti sau palankia linkme, (…) bet, aišku, ši situacija, kai Turkija atsidūrė visų dėmesio centre kaip tarsi galinti lemti esminius NATO sprendimus, gali padėti šiek tiek nukreipti dėmesį nuo kitų, mažiau pozityvių aspektų. Pavyzdžiui, Turkijos ekonominių bėdų“, – pastebėjo L. Kojala.

RESC direktorius priminė, kad savo galios svertus Turkija yra naudojusi ir anksčiau – pavyzdžiui, kai buvo tvirtinami Baltijos šalių gynybos planai.

Dar viena likusi NATO valstybė, kuri neratifikavo Šiaurės valstybių stojimo į aljansą, yra Vengrija. Tiesa, jos delsimas yra susijęs su kitokiais argumentais.

„Vengrija niekuomet nekėlė jokių sąlygų, niekuomet nebuvo jokių derybų – visuomet iš Budapešto būdavo žinia, kad bus ratifikuojama narystė, klausimas tik, kada. Dažniausiai dėl įvairių techninių priežasčių tas laikotarpis būdavo atidėtas: dabar lyg ir vasario mėnuo yra tas skelbiamas terminas, kada pagaliau Vengrijos parlamente turėtų atsirasti šis balsavimas.

 Recepas Tayyipas Erdoganas

Čia nesitikima jokių esminių kliūčių, nes nėra dėl ko diskutuoti, bet pats faktas, kad Vengrija su Turkija yra likusios vienintelės, kurios dar neratifikavo stojimo, taip pat yra gana iliustratyvus“, – sakė L. Kojala.

Vengrija tokiu būdu, anot jo, spaudžia ES dėl lėšų skyrimo procedūrų.

Susieja skirtingus klausimus

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas sakė, kad Turkijos delsimas stipriai susijęs su šalies vidaus politika.

„Rinkimai dar neįvyko, todėl manęs pernelyg nestebina ši situacija. Manau, kad Turkijos prezidentui pagrindinis interesas yra vidaus politika, siekis laimėti artėjančius rinkimus ir turbūt išlieka noras pasinaudoti šiuo turimu svertu tam, kad gautų ne tik matomumą, pripažinimą, kurį gali išnaudoti vidaus politikoje, bet ir kitokios naudos iš JAV ar stojančiųjų į NATO šalių“, – Delfi sakė ekspertas.

Jis taip pat kalbėjo apie Ankaros ir Vašingtono tarpusavio santykių vystymą naudojantis ratifikavimo korta – Turkija siekia sprendimų dėl ginkluotės.

„Tai vienas kitam neprieštaraujantys motyvai, dėl to aš ir labai nesistebiu, kad vis dar tęsiasi tas neapibrėžtumas, nes iki rinkimų Turkijoje dar nemažai laiko“, – pastebėjo R. Vilpišauskas.

Politologo teigimu, Vengrijos delsimas taip pat susijęs su siekiu spausti ES dėl finansinių procedūrų.

„Vengrijos premjeras, kaip ir Turkijos prezidentas, jau ne kartą rodė, kad yra linkę susieti skirtingus klausimus, ieškodami naudos sau – remiasi vadinamuoju transakciniu požiūriu tiek priimant sprendimus ES, tiek ir NATO aljansų, ir pirmiausia galvoja apie savo interesus“, – paaiškino VU TSPMI profesorius.

„Kol Vengrija nėra vienintelė likusi neratifikavusi šalis, tol, manau, kad gali tęstis toks elgesys“, – svarstė R. Vilpišauskas.

Viktoras Orbanas

Nepaisant to, kaip akcentavo pašnekovas, šios dvi valstybes tikrai spaudžiamos ir diplomatiniu bei kitais lygmenimis.

Erdoganas: Švedija ir Suomija turi perduoti iki 130 „teroristų“ Turkijai mainais į NATO paraiškos patvirtinimą

Švedija ir Suomija turi deportuoti arba išduoti Turkijai iki 130 „teroristų“, prieš Turkijos parlamentui pritariant jų prašymams įstoti į NATO, pareiškė prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.

„Reuters“ primena, kad pernai abi Šiaurės šalys pateikė prašymus įstoti į NATO Rusijai užpuolus Ukrainą, tačiau jų prašymams turi pritarti visos 30 NATO valstybių narių. Turkija ir Vengrija jų dar neratifikavo.

Turkija teigia, kad Švedija pirmiausia turi užimti aiškesnę poziciją dėl to, ką ji vadina teroristais, daugiausia kurdų kovotojų ir grupės, kurią ji kaltina dėl bandymo 2016 metais įvykdyti perversmą.

„Kad tai (NATO narystės paraiškos patvirtinimas) būtų priimta parlamente, pirmiausia jūs turite mums perduoti daugiau nei 100, maždaug 130 šių teroristų“, – pareiškė R. T. Erdoganas.

Suomijos politikai R. T. Erdogano reikalavimą interpretavo kaip piktą reakciją į praėjusią savaitę Stokholme įvykusį incidentą, kai per palyginti nedidelį protestą buvo už kojų pakabintas manekenas, panašus į Turkijos prezidentą.

„Manau, kad tai buvo reakcija į pastarųjų dienų įvykius“, – visuomeniniam transliuotojui YLE sakė Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto. Jis teigė nežinantis apie jokius naujus oficialius Turkijos reikalavimus.

Reaguodama į incidentą Stokholme, Turkija atšaukė planuotą Švedijos parlamento pirmininko Andreaso Norleno vizitą į Ankarą, o šis pirmadienį vietoj to atvyko į Helsinkį.

„Pabrėžiame, kad Suomijoje ir Švedijoje turime žodžio laisvę. Mes negalime jos kontroliuoti“, – sakė Suomijos parlamento pirmininkas Mattis Vanhanenas žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją su A. Norlenu.

Recepas Tayyipas Erdoganas

R. T. Erdogano atstovas spaudai Ibrahimas Kalinas praėjusią savaitę sakė, kad Turkijos parlamentui lieka vis mažiau laiko ratifikuoti paraiškas prieš gegužę numatomus prezidento ir parlamento rinkimus.

Švedija planuoja glaudesnius gynybos ryšius su JAV

Švedija ir jos kaimynė Suomija praėjusiais metais atsisakė savo ilgus metus puoselėtos nesijungimo prie karinių blokų politikos ir pasiprašė į NATO. Abi šalys tokį sprendimą motyvavo Rusijos visapusiška invazija į Ukrainą.

Turkijai ir toliau blokuojant Švedijos narystę NATO, ši Šiaurės šalis anksčiau pareiškė pradėjusi derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje.

Švedijos gynybos ministerija pranešė, kad abi šalys derasi dėl „dar glaudesnio bendradarbiavimo, tiek dvišalio, tiek ir per NATO struktūras“.

Vadinamoji Gynybos bendradarbiavimo sutartis (Defence Cooperation Agreement – DCA) apims „Amerikos karių teisinį statusą Švedijoje, gynybinės medžiagos saugojimą ir investicijas į infrastruktūrą, tai svarbu, kad Švedija, kaip priimančioji šalis, galėtų teikti paramą“, laikraščiui „Dagens Nyheter“ sakė gynybos ministras Palas Jonsonas.

Švedija ir Suomija, reaguodamos į pernai vasarį Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą, atsisakė karinio neprisijungimo politikos, kurios laikėsi dešimtmečius, ir praėjusiais metais pateikė prašymą įstoti į JAV vadovaujamą gynybos Aljansą.

Sekmadienį per Švedijoje vykusią saugumo konferenciją Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas, gruodį Turkijoje susitikęs su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, pareiškė, kad kai kurių Ankaros reikalavimų Švedija negali priimti. „Turkija patvirtino, kad padarėme tai, ką pažadėjome padaryti, bet ji taip pat kelia reikalavimų, kurių negalime ir nenorime patenkinti“, – sakė U. Kristerssonas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)