Vieni ekonomistai mano, kad įvedus universalias bazines pajamas, būtų nubrauktos kitos išmokos, taigi, kai kuriems gyventojams sumažėtų pajamos. Kiti sako, kad tokios išmokos padėtų sunkiai besiverčiantiems. Visi sutinka, kad tai tik laiko klausimas, kada šalys pradės mokėti universalias bazines pajamas.
Lietuvos Laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva LNK žinioms teigė, jog žmonėms ši idėja atrodo itin patraukli.
„Bet pastaruoju metu jau esame išbandę, kuo baigiasi masinė pinigų emisija. Tai tos išmokos galėtų būti ne tik po 500 eurų, bet ir po 1000, ar 2000 eurų. Bet tik klausimas – kuo virs tie pinigai. Kainos neišvengiamai pradės augti, santaupos, kurias žmonės taupė dirbdami, ištirps.
Ir galiausiai už tuos 2000 eurų beveik nieko negalėsime įsigyti“, – apie tokios idėjos pasekmes LNK kalbėjo Lietuvos Laisvosios rinkos instituto prezidentė.
Ji kalbėjo, jog tokias pajamas gaunantys žmonės norės jas vartoti.
„Tačiau kas sukurs tas gerybes, tą duoną, kurią jie turės valgyti, tuos namus, kur jie turės gyventi? Kas tai sukurs. Tai jau yra seniai išbandytas dalykas, kad jei pinigai nėra padengti jokiomis žmonių pastangomis, jokiu darbu, jokiomis sukurtomis gėrybėmis, tai tie pinigai ilgainiui nebus nieko verti“, – kalbėjo E. Leontjeva.
LLRI prezidentė LNK žinioms sakė, jog tai gali tapti ypač pavojinga, nes „tai taps politinės rinkos preke“.
„Politikai konkuruos tarpusavyje – kas prieš rinkimus pažadės daugiau. Žmonės, žinome irgi, kad turi tokį nepasotinamumą. Ir pradėję nuo 500 eurų, kitais metais norės 600 eurų ir daugiau.
Svarbiausia, kad žmonių tikslai tada atsigręžia nuo kompetencijų įgijimo, profesinio tobulėjimo, mokymosi, nuolatinės pastangos. Nes gyvenimas yra nuolatinė pastanga, tuomet žmonės atsigręžia į tą lengvą, garantuotą būtį. Ir gali būti sumišę gyvenimai, ypač jaunimo“, – pabrėžė LNK pašnekovė.
E. Leontjeva kalbėjo, jog ši idėja dažniausiai būna grindžiama tuo, kad tai leistų pakeisti šiuo metu egzistuojančias daugybę išmokų.
„Tarkime, pensijų, vaiko pinigų, bedarbio pašalpų. Kad visa tai būtų pakeista viena vieninga išmoka, tokiu būdu sumažintume biurokratiją. Tačiau būdami realistais suprantame, kad galiausiai baigtųsi tuo, kad išmoka atsirastų šalia visų kitų esančių išmokų. Nes politikai tikrai nedrįs atsisakyti tų likusių išmokų.
Taigi, liks ir biurokratija, ir ta bendra išmoka, kuri būtų dalinama visiems“, – aiškino ji.
Kelios šalys eksperimento tvarka tokią idėją jau išbandė. Universalias bazines pajamas gaunantys asmenys, kaip rodo eksperimentai skirtingose šalyse, yra daug laimingesni.
LLRI prezidentė E. Leontjeva LNK žinioms teigė, jog vienas fragmentinis eksperimentas neleidžia daryti išvadų, kaip veiktų visa sistema.
„Kaip pasikeistų žmonių motyvacijos, kapitalo pasiskirstymas ir panašiai. Taigi, tas žmonių laimingumas yra fragmentinis dalykas. O kas dar yra svarbiau – instituto tyrimai leidžia kalbėti apie žmogaus nepasitenkinimą, nepilnumą, kaip apie fenomeną, kuris visada yra su mumis.
Ir jeigu mums panaikina materialinę stoką, materialinį nepriteklių, tai jis pasislenka ir gali ištikti žmogų kur kas pavojingesnėse srityse – egzistencinė stoka, nepilnumas, psichologiniai išbandymai. Čia reikia kur kas ilgesnio eksperimento, kad tokie dalykai taptų regimi ir atpažįstami.
Todėl norėtųsi, kad Lietuva ir jaunimas sietų savo ateitį su mokymusi, darbu, tarnavimu vieni kitiems. Ir tai veda į išsipildymą“, – kalbėjo LLRI prezidentė.
Ji taip pat teigė, jog jei kurioje nors ES šalyje tokia idėja būtų įvesta, atsirastų konkurencija ne tik tarp vietos politikų, bet ir tarp atskirų šalių.
„Tačiau ekonomine prasme tai būtų tikrai pavojingos lenktynės“, – sakė E. Leontjeva.
Visą LNK pokalbį su E. Leontjeva žiūrėkite čia:
