„Žmonės turėjo vienintelį gimimo faktą įrodantį dokumentą – išrašą iš gydymo įstaigos, kurioje gimė vaikas“, – rašoma LRK stebėsenos ataskaitoje.

Be tinkamo dokumentavimo trūkumo, LRK užfiksavo ir kitą problemą – tokių vaikų de facto sulaikymą, tam nesant jokio teisinio pagrindo. Palikti teritoriją su naujagimiais galėjo tik tos šeimos, kurių sulaikymo terminas buvo pasibaigęs.

„Tuo tarpu šeimų, kurių judėjimo laisvė buvo apribota, naujagimiai taip pat de facto likdavo sulaikyme, nors jokių oficialių sprendimų (teismo ar administracinių) dėl tokių Lietuvoje gimusių vaikų judėjimo laisvės apribojimo nebuvo priimta (arba nebuvo pateikta žmonėms)“, – teigiama ataskaitoje.

Nuo Naujininkų pabėgėlių priėmimo centro veikimo pradžios, jo gyventojams gimė 21 vaikas. Visi tėvai gavo išrašus iš gydymo įstaigų, kuriose vaikai gimė, taip pat vaikams buvo suteikti interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio kodai (ILTU), juos į savo registrą įsitraukdavo ir centras.

„Negalutiniais duomenimis, gimimo liudijimus pavyko sutvarkyti tik apie trečdaliui naujagimių, t. y. 7–8 vaikams“, – pažymima stebėsenos ataskaitoje.

LRK duomenimis, vaikų registracijos klausimas ilgainiui buvo išspręstas, tačiau vasarą stebėtos problemos turėjo ilgalaikių pasekmių.

„Pavyzdžiui, būdavo gaunamos užklausos iš kitų ES šalių, į kurias išvyko dalis centrus savavališkai palikusių užsieniečių, nespėjusių sutvarkyti Lietuvoje gimusių vaikų dokumentų, taip pat vis dar kyla sunkumų siekiant pakeisti registracijos duomenis, kai, pavyzdžiui, šalia vaiko motinos papildomai reikia įrašyti vaiko tėvą arba atvirkščiai, jei to nebuvo padaryta registracijos metu“, – akcentuojama LRK 2022 m. stebėsenos ataskaitoje.

2022 m. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus stebėtojai iš viso atliko 62 pabėgėlių priėmimo ir užimtumo vizitus.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)