Nausėdos patarėja: ukrainiečiai stebi agresoriaus jėgų persigrupavimą

Prezidento G. Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė dėmesį atkreipė į prezidento išsakytą mintį, jog Lietuva ir Lenkija Ukrainai pagelbės šiame kare iki pat pergalės.

„O kad karas tęsiasi, visiems nėra naujiena. Dabar mes lyg stebime tam tikrą sulėtėjimą veiksmų, tačiau nenutrūkimą. Kiekvieną dieną iš fronto linijos ateina nauji pranešimai apie mūšius. Na, o galima galvoti, kad šis reliatyvus aprimimas tėra pasirengimas dar vienam etapui. Galbūt dar skaudesniam, telkiant jėgas naujam smūgiui“, – laidoje kalbėjo A. Skaisgirytė.

Jos teigimu, naujam karo etapui Ukraina turi labai gerai pasiruošti.

„Ir Lietuva su Lenkija turi padaryti viską, kad Ukrainai padėtų“, – kalbėjo prezidento G. Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.

Paklausta, kaip patys ukrainiečiai ruošiasi laukiam naujam dideliam Rusijos puolimui, A. Skaisgirytė teigė, jog jie susikaupę.

„Ukrainiečiai stebi agresoriaus jėgų persigrupavimą. Nuotaikos yra tokios susikaupusios, tikintis, kad tai dar nėra pabaiga. Karas tęsis. Tai, ką minėjo prezidentas, kad galima laukti naujų išpuolių iš Rusijos pusės, tai ukrainiečiai tą patį patvirtino, kad karas dar nesibaigė.

Tą liudija ir Rusijos vadovų retorika – jie nėra nusiteikę pabaigti karo, nesiruošia išvesti iš Ukrainos teritorijos, nenusiteikę kažkokioms taikoms deryboms, kurios reikštų, kad Rusija pasitraukia“, – kalbėjo prezidento patarėja.

Karas Ukrainoje

Ji teigė, jog dabartinių įvykių paveikslas yra gana aiškus – karas nesibaigia ir „turime ruoštis naujam karo etapui“.

„Rytuose mūšiai tęsiasi, tėra tik laiko klausimas, kada ten bus sutelkta daugiau technikos ir mūšiai dar labiau intensyvės. Taip, šiaurės kryptis irgi yra įmanoma. Žinome, kad Baltarusijoje yra dislokuoti Rusijos kariniai daliniai. Gal ne tiek daug, kad jie galėtų pulti, bet jie ten yra.

Todėl apsiraminti, nurimti, manyti, kad karas jau peržengė į geresnę pusę visiškai nėra jokio pagrindo“, – laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė A. Skaisgirytė.

Tikisi, kad Lenkija pradės proveržį

Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, jog reikalingiausias ginklas Ukrainai dabar yra tankai. Lenkija jau pranešė, kad Ukrainai suteiks tankų „Leopard“, bet lieka stabdančių ginkluotės tiekimą.

Prezidento G. Nausėdos vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė laidoje sakė besitikinti, jog Lenkija padarys proveržį.

„Viena pirmųjų skirs tam tikrą kiekį tankų. Labai tikimės, kad padarius šitą pirmą žingsnį kitos šalys galėtų irgi prisidėti skiriant daugiau tankų. Jų reikia daug. Prezidentas V. Zelenskis minėjo apie 500, o gal ir daugiau. Todėl ta kelių šalių pagalba, sutelkiant daugiau tokios ginkluotės, Ukrainai būtų naudingas šiuo metu“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Gitanas Nausėda, Volodymyras Zelenskis

Stengiasi pasiekti bent mažą pergalę?

Specialiųjų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ įvardijo, ko dabar siekia Rusijos pajėgos Ukrainoje.

„Dabartinis tikslas, kurį demonstruoja veiksmai okupantų ant Ukrainos žemės yra bent mažiausia pergalė, kurią galėtų parodyti, aš taip spėčiau, artėjant liūdnoms metinėms – invazijos metinėms. Nes iki šio laiko režimas mato tikrai ne tą vaizdą, kurio tikėjosi. Po atsitraukimo iš Kyjivo, po atsitraukimo Charkivo, Chersono palikimo, tikrai tos pergalės bent mažos, bent tokios, kuri galėtų kažkaip pakelti tiek generaliteto Rusijoje ūpą, pakeisti ir psichologinį karių nusiteikimą “, – kalbėjo A. Navys.

Jo teigimu, tai yra vienas iš svarbiausių, o gal net ir svarbiausias veiksnys dėl ko Rusijos okupacinės pajėgos įstrigo.

„Ir rytų fronte, kituose ruožuose. Ir tokia maža pergalė pastiprintų tą karių moralę, kuri dabar yra tikrai labai kritusi. Tą veiksmai rodo ir ant žemės, jie yra suaktyvėję, tą stebime jau kelias paras. Ir manau, kad artėjant reikšmingai vasario mėnesio datai tie veiksmai bus dar aktyvesni.

Vienas iš operacinių veiksmų, kuris galimai yra iškeltas – Donecko, Luhansko sričių pilna kontrolė pagal jų administracines ribas. O jeigu tiek nepavyktų, tai bent jau parodyti, kad Bachmutas, Soledaras ar kitos gyvenvietės, dėl kurių dabar vyksta intensyvūs mūšiai, yra kontroliuojami Rusijos pajėgų“, – kalbėjo specialiųjų pajėgų atsargos karininkas A. Navys.

Ekspertas: Ukrainai tuoj pradės trūkti karių

Kalbėdamas apie šalies prezidento G. Nausėdos teiginius, kad ukrainiečiai netrukus laukia didelio Rusijos puolimo, A. Navys dalijosi nuomone, jog bent kol kas didelio masinio puolimo Rusijos pajėgos surengti negalėtų. Tačiau nerimą keliančių signalų yra, laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė laidos pašnekovas.

„Mes stebime galbūt tam tikrą nerimą keliančius ženklus Baltarusijos teritorijoje. Mes žinome, kad pirmadienį vyks oro pajėgų pratybos bendros Rusijos ir Baltarusijos. Baltarusijos partizanai praneša apie tai, kad geležinkelio sąstatai, vagonai rieda su technika ir žmonėmis į Baltarusiją. (…) Mes lygiai taip pat matome, kad telkiamos pajėgos rytų fronte.

Galima teigti, kad tie veiksmai intensyvės. Ar tai bus, kaip sako Ukrainos žvalgyba, plataus masto puolimas, aš nedrįsčiau spėlioti ir vertinti. Tik dar kartą paminėsiu, kad plačiai vėl pulti Rusija pajėgumų neturi“, – kalbėjo A. Navys.

Jo teigimu, nei cheminio, nei branduolinio ginklo panaudojimas praktiškai nėra labai svarstytinas.

„Tai labiau yra strateginė žinutė, bauginimas. Tačiau iki realaus panaudojimo, matyt, nebus prieita tol, kol Rusijos režimas nepajus egzistencinės grėsmės sau“, – kalbėjo jis.

Laidos „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ pašnekovas A. Navys teigė, jog lemiamas lūžis būtų, jeigu NATO valstybės suprastų, kad pagrindinis resursas, kurio stinga Ukrainai, arba netrukus pradės stigti, yra kariai.

„Būtent šiuo resursu ir žaidžia Rusija. Sakyčiau, kad dabar strateginis Rusijos planas, kurį parengė Sergejus Surovikinas ir jo aplinkos žmonės – nualinti Ukrainą, siunčiant begalines ordas mobilizuotųjų. Tuo tarp Ukrainai šių karių pradės stigti“, – kalbėjo A. Navys.

Gynybos ekspertas: parama keičiasi

Gynybos ekspertas Darius Šavolskis laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ kalbėjo, jog kai kurių vakarų šalių nubrėžtos raudonos linijos dėl karinės paramos Ukrainai keičiasi.

„Matome, kad ta parama Ukrainai važiuoja. Tas visas procesas gal atrodo kiek lėtesnis, nes viskas užtrunka. Ir tie sandėliai tuštėja. Ir nebėra tiek tos pačios ginkluotės ir amunicijos, kurią galima tiekti. Yra šalys, kaip Vokietija, kurios turėjo tam tikras raudonas linijas – netiekti sunkiosios šarvuotos technikos ir panašiai.

Bet matome, kad ir šie dalykai kiek keičiasi. Prancūzai perdavė šarvuotų mašinų, pradėta šnekėti ir apie britus. Tai tie dalykai vyksta. Bet problema tame, kad tų modernių sistemų nėra daug visoje Europoje“, – pabrėžė D. Šavolskis.

Jis teigė, jog Ukrainos prezidento V. Zelenskio išsakytas reikalingas šaliai tankų skaičius – 500 jų, tiek Europoje maždaug ir yra.

Visą laidą „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ žiūrėkite čia: