Kilus karui, pasieniečiai vieni pirmųjų pasitiks priešą. Ir koncertina tankų nesustabdys. Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos suskubo stiprinti statutinių tarnybų ir kariuomenės bendradarbiavimą. Politikai sutinka, kad politikoje spragų dar yra daug.
„Iki šiol dalis mūsų pareigūnų buvo tokie, kurie nebuvo praėję ir bazinio kario mokymo. Todėl, žinoma, mes į tai ateityje turėsime atsižvelgti“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Karo atveju, Viešojo saugumo tarnyba (VST) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi.
„Akivaizdu, kad turime dar glaudžiau dirbti. Tam reikalingos bendros pratybos, ginkluotė moderni mūsų pareigūnams“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pasieniečių profesinės sąjungos vadovas klausia, kodėl tokie susitarimai yra pasirašomi tik dabar. Nors naujų ginklų pasieniečiai ir gauna, vis dar trūksta sunkesnės ginkluotės, šarvuotų liemenių. Tačiau labiau nei įrangos trūksta žmonių.
„Būtinai reikėtų pasirūpinti visų institucijų, dalyvaujančių gynyboje, ar galėsiančių žmonių komplektacija. Nes jeigu žinome, kad trūksta žmonių, bet kokiu atveju kiekvienoje šalyje 100 procentų nestos šalies ginti. Reiškia, kad atsiras tokių, kurie nusimuilins“, – LNK kalbėjo Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos vadovas Rimantas Liepa.
O pareigūnų, anot LNK pašnekovo, trūksta daug.
„Dar trūksta 400 etatų, kad būtų pilna komplektacija“, – kalbėjo R. Liepa.
Nors karo atveju policininkai ir ugniagesiai netampa kariuomenės dalimi, dėl mobilizacijos kyla klausimų ir kai kuriems ugniagesiams. Vardo ir pavardės nenorėjęs atskleisti ugniagesys pasidalino raštu, kurį jam liepė pasirašyti vadovybė. Esą, jei jo nepasirašys, bus atleistas iš tarnybos.
Dokumente teigiama, kad paskelbus mobilizaciją jis privalės atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus.
Politikai sako, kad niekas ginklo ugniagesiams į rankas neduos ir kariauti nevarys.
„Pasižiūrėkite ir Ukrainoje, kiek yra jiems tikrai nepanaikintų funkcijų ir kiek darbų jie turi atlikti – gelbėti žmones, traukti iš po griuvėsių, gesina gaisrus. Tai kalbos apie tai nėra. Suprantu žmonių pačias įvairiausias baimes, tačiau, deja, tai yra tik baimės. Dažniausiai išsigalvotos“, – LNK sakė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
„Karo metu mūsų tarnybos, kurios nėra karinių pajėgų dalis, turėtų savo funkcijas ir jas turėtų vykdyti“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Ugniagesių vadovybė kraipo galvą ir spėja, kad galbūt žmogus galėjo būti netinkamai informuotas apie savo pareigas kilus karui.
„Aišku, viskas priklausys nuo gautų papildomų užduočių, bet noriu pabrėžti, kad departamentas nėra ginkluotųjų pajėgų sudėtinė dalis“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.
Tačiau priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas stebina toks pareigūno požiūris.
„Man asmeniškai yra apmaudu, kad statutinis pareigūnas, davęs priesaiką Lietuvos valstybei, kelia tokius klausimus. Sunku išankstinį vertinimą kokį nors padaryti, ar žmogus nežino, ar jis nesupranta. Gal jam reikia kokio papildomo išaiškinimo“, – teigė jis.
Pareigūnų profesinės sąjungos primena, kad karo atveju neatėjus į tarnybą gresia administracinė atsakomybė.
Ugniagesiams karo atveju karo netrūktų. Apklausos rodo, kad tik kas dešimtas gyventojas žino, kaip reikėtų elgtis ekstremalių situacijų metu.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
