Apie planus atnaujinti kriminalinės žvalgybos reglamentavimą Seime prabilta dar prieš porą metų.
Darbo grupę, kuri parengtų naujos redakcijos Kriminalinės žvalgybos įstatymą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen subūrė 2021 metų kovą. Jai priklausė ne tik Seimo nariai, bet ir prokuratūros, teismų atstovai, įvairūs teisininkai.
Įstatymo projektui Seimas yra pritaręs po pateikimo, jį tobulina Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK).
Apie pokyčius garsiai nekalba
Teisės akto autoriai akcentuoja, kad rengiami pakeitimai sustiprins žmogaus teisių apsaugą. Vienu esminių pakeitimų įvardijama tai, kad po įstatymo priėmimo kriminalinės žvalgybos veiksmus sankcionuos tik apygardos teismai, o jų sprendimus bus galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Tačiau pernelyg garsiai nekalbama apie tai, kad įstatymo projekto rengėjai nusprendė prezidentui, Seimo pirmininkui ir premjerui palengvinti galimybę gauti kriminalinės žvalgybos duomenis.
Pagal dabar galiojantį reguliavimą, kriminalinės žvalgybos informacija teikiama susipažinti prezidentui, Seimo pirmininkui, ministrui pirmininkui, taip pat kriminalinės žvalgybos kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms ar šios veiklos kontrolę vykdyti įgaliotiems asmenims.
Visiems jiems – tiek aukščiausiems politikams, tiek institucijoms ar įgaliotiems asmenims, nustatytos vienodos sąlygos. Kriminalinės žvalgybos informaciją jie gali gauti „esant motyvuotam jų rašytiniam prašymui, jeigu jiems teisės aktuose nustatytoms funkcijoms įgyvendinti ar sprendimams priimti nepakanka pateiktos susipažinti apibendrintos informacijos, parengtos kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu“.
Kitaip tariant, aukščiausiems politikams dabar teikiama tik tokia kriminalinės žvalgybos informacija, kurios reikia konkretiems klausimams spręsti ir jeigu jų negalima išspręsti gavus apibendrintą informaciją, tai yra, teisėsaugos parengtas pažymas, bet ne konkrečių pokalbių išklotines ar kitus žmogaus sekimo duomenis.
Parengtame naujos redakcijos įstatyme darbo grupė aukščiausių šalies vadovų galimybę gauti šią informaciją apibrėžė atskirai.
Iš pradžių buvo siūloma į atnaujintą teisės aktą įrašyti, kad „kriminalinės žvalgybos informacija teikiama susipažinti prezidentui, Seimo pirmininkui, ministrui pirmininkui“. Tai aukščiausiems šalies politikams būtų atvėrę kelius gauti bet kokią kriminalinės žvalgybos informaciją net nepaaiškinus, kam jos reikia.
Tačiau po svarstymo TTK atnaujintame projekto variante atsirado sąlyga, kad kriminalinės žvalgybos informacija aukščiausiems šalies vadovams teikiama „esant motyvuotam rašytiniam prašymui“.
Kriminalinės žvalgybos kontrolę vykdančių valstybės institucijų ar įgaliotų šią kontrolę vykdyti asmenų galimybė gauti informaciją įstatymo projekte išskirta atskirai nuo aukščiausių politikų.
Jei toks įstatymas būtų priimtas, jie ją galėtų gauti tik jeigu „jiems teisės aktuose nustatytoms funkcijoms įgyvendinti ar sprendimams priimti nepakanka pateiktos susipažinti apibendrintos informacijos, parengtos kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu“.
Advokatūros atstovai paprieštaravo
Tokie pakeitimai patiko ne visiems.
Delfi žiniomis, TTK yra gavęs Lietuvos advokatūros nuomonę, kurioje, be kitų pastabų projektui, rašoma, kad prezidentui, Seimo pirmininkui ir premjerui turėtų būti atskleidžiama tik apibendrinta kriminalinės žvalgybos informacija, ir tik tada, jei tai yra būtina atsižvelgiant į jų vykdomas funkcijas.
„Manytina, kad informuojama turėtų būti tik dėl kandidatūroms į pareigas teikiamų ar skiriamų politikų, teisėjų, pareigūnų ar institucijų atstovų“, – rašoma Lietuvos advokatūros nuomonėje.
Advokatūra atkreipia dėmesį, kad Lietuvos korupcijos prevencijos įstatymas numato, jog į pareigas skiriančiam asmeniui Specialiųjų tyrimų taryba (STT) pateikia ir turimą kriminalinės žvalgybos informaciją apie kandidatą už pastaruosius dešimt metų.
„Nedetalizavus, kokią kriminalinės žvalgybos informaciją gali gauti šie asmenys ir kokiais tikslais tokia informacija gali būti teikiama ir gaunama, vertintina, kad tokia įstatymo nuostata yra nepagrįsta“, – teigia Lietuvos advokatūra.
Advokatų bendruomenė siūlo, kad prezidentas, Seimo pirmininkas ir premjeras gautų tik apibendrintą kriminalinės žvalgybos informaciją, būtiną jų funkcijoms vykdyti.
Šedbaras: būtų netvarka
Seimo TTK pirmininkas, teisės aktą rengusiai darbo grupei vadovavęs parlamentaras S. Šedbaras Delfi sakė, kad tokia advokatų pozicija jam atrodo keista.
Politiko teigimu, būtų sunku suprasti, jei prezidentui, vadovaujančiam Valstybės gynimo tarybai, būtų apribojama galimybė disponuoti kriminalinės žvalgybos informacija.
Jis atkreipė dėmesį, kad už netinkamą informacijos naudojimą yra numatyta atsakomybė.
„Bet kad pirmieji asmenys nežinotų, kas vyksta valstybėje, manau, būtų netvarka“, – įsitikinęs jis.
S. Šedbaras mano, kad trys aukščiausi šalies vadovai turi žinoti apie grėsmes ir tam tikrus procesus, kurie vyksta valstybėje.
„Labai abejoju, ar prezidentą arba ministrą pirmininką domintų kažkokie konkretūs, konkrečių gaujų judėjimai ar dar kažkas. Bet tam tikro pobūdžio bendros grėsmės... Nes tuo įstatymu naudosis įvairios institucijos, kurios turi teisę atlikti kriminalinę žvalgybą. Tai pagal principą „būtina žinoti“, aš manau, kad gali gauti“, – kalbėjo jis.
S. Šedbaras atkreipė dėmesį, kad norėdami gauti išsamią informaciją, trys valstybės vadovai turėtų jos motyvuotai paprašyti.
Parlamentaro įsitikinimu, tai esą kaip tik susiaurins galimybę, nes vadovai gaus informaciją tik pagrindę, kam jos reikia. O institucija, kuri ta informacija disponuoja, galės spręsti, ar jos prašančiajam reikia, ar ne.
Paklaustas, ar būdami politikai, trys valstybės vadovai negalėtų imti piktnaudžiauti jiems atsivėrusia galimybe lengviau gauti tokią informaciją, S. Šedbaras pabrėžė, kad Seimo Kriminalinės žvalgybos kontrolės komisijai priklauso vien politikai.
„Jie tikrai negalėtų atlikti savo funkcijų, jeigu jie iš kriminalinės žvalgybos subjektų negautų atitinkamos informacijos, kada jos prireikia. Pagal tą patį principą „būtina žinoti“, – pabrėžė jis.
Konservatorius tęsė, kad jei yra įtarimai dėl žmogaus teisių pažeidimų ar kažkokio nepagrįsto slaptų veiklų atlikimo, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija gali paklausti ir šią informaciją gauti.
„Tai irgi yra politikai, bet juk jie yra atsakingi politikai. Nes valstybėje gautųsi taip, kad ta informacija disponuoja tik spectarnybos ir jos ką nori su ja, tą daro, niekas negali pasižiūrėti ir pasitikslinti, tai būtų dar pavojingiau“, – įsitikinęs jis.
Nesutariama ir dėl priežiūros
Diskutuojant dėl naujos redakcijos Kriminalinės žvalgybos įstatymo nesutarimų kyla ir dėl to, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu, kontrolę siūloma patikėti Generalinei prokuratūrai.
Tam priešinasi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI), kuri atkreipia dėmesį, kad europinė direktyva įpareigojanti šią kontrolę patikėti nepriklausomai duomenų apsaugos priežiūros institucijai.
„Šiame kontekste svarbus priežiūros įstaigos nepriklausomumo reikalavimas, kuris direktyvos prasme reiškia, kad tokia institucija neturi būti susijusi su sprendimų priėmimu ikiteisminiuose tyrimuose“, – pabrėžia VDAI nuomonėje, kurią gavo TTK.
S. Šedbaras sakė, kad priežiūrą vykdytų ne tik Generalinė prokuratūra, bet ir teismai.
„Tai dabar man kyla klausimas, kas labiau nepriklausoma – visiškai nepriklausoma teismo valdžia ir turbūt vienintelė ES šalyse pagal Konstituciją nepriklausoma Generalinė prokuratūra, ar institucija, agentūra, kurią kuruoja viena ar kita ministerija. Man atrodo, kad akivaizdu, jog teismai ir prokuratūra yra tikrai nepriklausomos institucijos europiniu lygiu“, – su duomenų apsaugos inspekcijos priekaištais nesutinka TTK pirmininkas.
Jo teigimu, ir dabar įstatymuose yra numatyta, kad asmens duomenų apsaugą turi užtikrinti minėtos institucijos, todėl esą kyla klausimas, kodėl jos negali užtikrinti ir kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų apsaugos.
Naujos redakcijos Kriminalinės žvalgybos įstatymas toliau svarstomas TTK, komitetas artimiausiu metu ketina prašyti teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, kurį atliktų universitetų mokslininkai.
