Turi paruošę visiems
Statistikos duomenimis, Lietuvoje pernai buvo skaičiuojama 2,8 mln. nuolatinių šalies gyventojų. SAM informuoja, kad mūsų šalis šiuo metu turi vakcinų kone kiekvienam gyventojui – iš viso kiek daugiau nei 2,7 milijono vakcinų vienetų.
Dar 2020 metų gale pasaulio šalims pradėjus vakcinų nuo koronaviruso pirkimus, Lietuva turėjo užmojį paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų.
Tikslas šiuo metu jau kone pasiektas – šių metų sausio pradžios duomenimis, šalies gyventojų imunizacija siekia 69,7 proc.
Baigėsi ir baigsis
Kaip informavo SAM, iki šių metų pradžios jau buvo utilizuota 1,43 mln. COVID-19 vakcinų dozių.
Metų pradžioje jau buvo pasibaigęs 1,26 mln. vakcinos dozių, saugomų Ekstremalių sveikatai situacijų centre (ESSC), galiojimas, ir jos netrukus bus utilizuojamos.
Per artimiausius du mėnesius baigs galioti dar beveik 213 tūkst. vakcinos dozių.
Didžiąją dalį Lietuvos užsakytų COVID-19 vakcinų sudaro „Comirnaty“ vakcinos, kurias tiekia gamintojas „Pfizer-BioNTech“. Būtent šių vakcinų atsargos šiuo metu yra didžiausios, jų utilizuojama daugiausia.
Mažiau nei kiti
Vis dėlto SAM teisinasi, kad mūsų šalyje utilizuojamų vakcinų yra mažiau, nei pasaulio vidurkis.
„Tai sudaro maždaug 12,6 proc. nuo visų vakcinų, kurias gavo Lietuva.
Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais, masiniam gyventojų skiepijimui naudojant daugiadozius vakcinų flakonus vidutiniškai yra utilizuojama iki 15 proc. vakcinų dozių“, – „Rinkos aikštei“ sakė SAM Komunikacijos skyriaus vyr. specialistas Julijanas Gališanskis.
Jis pridūrė, kad visa ES susiduria su skiepų pertekliumi, tačiau sutaria, kad jų utilizavimas yra nepriimtinas.
„Su gamintojais vyksta derybos dėl lankstesnių pristatymo sąlygų ir galimybės donuoti daugiau vakcinų kitoms šalims.
Lietuva kitoms šalims jau yra padovanojusi daugiau nei 1,8 mln. COVID-19 vakcinų dozių“, – teigė SAM atstovas.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 64,45 proc. pasaulio gyventojų yra paskiepyti nuo koronaviruso.
Mažiausiai paskiepytų žmonių yra Afrikoje, tiesa, čia fiksuojama ir mažiausiai užsikrėtimų. Žinoma, mažiausiai čia ir mirčių nuo koronaviruso.
Degina
Tiesa, pasigirsta spekuliacijų apie tai, kaip vyksta pasibaigusio galiojimo vakcinų utilizavimas.
„Pasibaigus vakcinų galiojimui jos yra perkeliamos į specialią netiektinų vaistų patalpą ir viešojo pirkimo būdu perkamos farmacinių atliekų utilizavimo paslaugos ir įsigytų paslaugų teikėjui perduodamos pasibaigusio galiojimo termino vakcinos farmacinių atliekų tvarkytojui utilizuoti/šalinti pagal perdavimo–priėmimo aktą.
Farmacines atliekas, įskaitant ir vakcinas, surenka bei tvarko tik specialų leidimą turinti įmonė.
Šiuo metu atliekų tvarkymo paslaugas teikianti įmonė informavo, kad pasibaigusio galiojimo vakcinos yra deginamos aukštoje temperatūroje“, – aiškino J. Gališanskis.
Skiepų gavo, bet kiek – nežinia
Štai viena iš vaistų atliekas utilizuojančių įmonių UAB „Toksika“ informavo, kad farmacijos atliekų jie praėjusiais metais gavo daugiau kaip 254 tūkstančius tonų. Vis dėlto pasakyti, kiek iš jų buvo būtent koronaviruso skiepų, jie negali, mat tokių duomenų neveda.
„UAB „Toksika“ Šiaulių padalinys pernai nuo sausio iki gruodžio gavo 254 060 t vaistų atliekų, su atliekų sąrašo kodu 18 01 09.
Gautame vaistų atliekų sraute taip pat buvo gautos ir vakcinų atliekos, apie tai važtaraščiuose nurodo atliekas pristatantys subjektai (ligoninės, poliklinikos ar kt.).
Tikslaus gautų vakcinų kiekio iš bendro vaistų atliekų srauto išskirti negalime, atliekos apskaitomos pagal atliekų kodą, kilogramų tikslumu, o pagal vaistų rūšis apskaita nėra vedama, tokio reikalavimo nėra keliama ir jis apskritai būtų sunkiai įgyvendinamas“, – komentavo UAB „Toksika“ Komercijos direktorius Lukas Andronavičius.
Spekuliacijos, kad skiepai tiesiog yra išpilami, yra neteisingos. Išpilant nepanaudotus skiepus, vaistus ar kitus medikamentus, jie iš tiesų pridarytų žalos.
„Visų atliekų netinkamas tvarkymas gali sukelti neigiamas pasekmes tiek žmonėms, tiek faunai ar florai.
Manome, jog saugiausias medikamentų tvarkymo būdas yra šias atliekas tvarkyti specialiuose, tam pritaikytuose pavojingųjų atliekų deginimo įrenginiuose, tokiuose, kokį eksploatuoja UAB „Toksika“.
Medicininių atliekų tvarkymui taikomi griežti reikalavimai, medicininės atliekos, įskaitant vaistų atliekas, gaunamos supakuotos kartoninėse dėžėse, kurios negali būti atidaromos ir tikrinamas jų turinys.
Patvirtiname, jog gautos vaistų atliekos buvo saugiai pašalintos su kitomis pavojingomis atliekomis UAB „Toksika“ pavojingų atliekų deginimo įrenginyje, griežtai laikantis visų aplinkosauginių reikalavimų“, – patikino įmonės atstovas.
Kaina – paslaptis
Apie tai, kiek mokesčių mokėtojams kainuoja utilizuojamos laiku nepanaudotos vakcinos, SAM kalba nenoriai – ir į šį klausimą tiesiog neatsako.
Vis dėlto dar 2020 metų gale planuojant centralizuotą vakcinų pirkimą, Vyriausybė informavo, kad vakcinų pirkimui planuojama skirti daugiausia 100 milijonų eurų.
Tačiau tuomet buvo sakoma, kad visų septynių vakcinos gamintojų siūlomos kainos yra labai skirtingos – nuo 2,9 iki 18 eurų. Dėl kainų, kaip teigė premjeras, nė viena ES valstybė derėtis negali, nes jas patvirtino EK ir vakcinų gamintojai.
Tiesa, kaip ir dabar informuoja SAM, daugiausia Lietuva vis dėlto turi „Pfizer“ gamintojo vakcinų. Šios vakcinos yra vienos iš brangiausių, o pastaraisiais metais jų kaina dar labiau pakilo.
Dar 2021 metų gale farmacijos bendrovės „Pfizer“ ir „Moderna“ pakėlė COVID-19 vakcinų kainas Europos Sąjungai, pranešė laikraštis „Financial Times“.
Pasak pranešimo, „Pfizer-BioNTech“ vakcinos nuo COVID-19 kaina siekė 19,50 euro, o „Moderna“ – 21,49 euro.
Taigi galima sudėlioti labai grubius skaičius, kurie leistų suprasti finansinę vakcinų utilizavimo pusę.
Jei iš viso jau yra ir artimiausiu metu bus utilizuota 2,89 mln. vakcinų, jų kaina gali siekti nuo 8,3 iki 52 milijonų eurų (pagal 2020 metų pirkimo kainas).
Jeigu skaičiuotume 2021 metų pakilusias „Pfizer“ kainas, utilizuotų vakcinų kaina galėtų siekti ir 56 milijonus eurų.
Tiesa, šie skaičiai – labai preliminarūs. SAM sako, kad vakcinų kainos nėra viešinamos, nes taip numato su gamintojais sudarytų sutarčių sąlygos.
