Šią savaitę Eltos redakciją pasiekė laiškas, kuriame teigiama, kad į sostinės merus besitaikantis Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius su Vilniaus miesto savivaldybės teisininkais derina galimybę įteisinti partnerystę Vilniaus mieste.
Esą tai būtų išeitis tuo atveju, jei Seime visgi nepavyktų pritarti pateikimo stadiją jau praėjusiam Civilinės sąjungos įstatymui.
Paklaustas, ar iš tikrųjų T. V. Raskevičius svarsto bei derina partnerystės galimybę realizuoti sostinės lygiu, politikas susilaikė nuo komentarų.
„Nuo komentarų šiame etape susilaikau. O Civilinės sąjungos įstatymo projektas Seime yra suruoštas ir Seimas dėl jo politiškai turi apsispręsti, kaip dėl pagrindinio tinkamo šios problemos sprendimo būdo“, – Eltai sakė parlamentaras.
Šiek tiek plačiau situaciją ryžosi pakomentuoti T. V. Raskevičiaus bendrapartietis Remigijus Šimašius. Vilniaus meras pažymi, kad galimybė tos pačios lyties asmenų partnerystę įteisinti jo vadovaujamos savivaldybės lygiu yra sena idėja.
„Idėją, kad partnerystė būtų įteisinta savivaldybės lygiu, jei valstybė to nesugeba padaryti, politikams keliu jau beveik aštuonerius metus, praktiškai nuo pirmosios savo, kaip mero, kadencijos pradžios. Esame ne kartą apie tai kalbėję ir su savivaldybės teisininkais, ir su žmogaus teisių aktyvistais, aiškinęsi galimybes. Šią idėją, kaip realią galimybę padėti vilniečiams, esu išsakęs ne vienam politikui, įskaitant ir Tomą Vytautą Raskevičių“, – Eltai perduotame komentare teigia Vilniaus miesto meras.
ELTA primena, kad antradienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nutarė inicijuoti ekspertinį vertinimą dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto. Tokį prašymą komiteto nariai nutarė adresuoti Vilniaus universitetui, Mykolo Romerio universitetui, Vytauto Didžiojo universitetui ir Socialinių mokslų centro Teisės institutui. Politikai nutarė mokslininkų pasiteirauti, kaip siūlomas teisinis reguliavimas paveiks teisinę sistemą ir socialinę aplinką.
Dar lapkričio mėnesį dalis opozicijos atstovų kreipėsi į Seimo valdybą ir TTK, taip pat prašydami atlikti ekspertinį įstatymo projekto vertinimą. Seimo nariai norėjo gauti tikslius atsakymus, kaip siūlomas Civilinės sąjungos įstatymas tiesiogiai paveiktų teismus, Lietuvos žmonių gyvenimą ir bendras nuotaikas visuomenėje. Taip pat prašyta išanalizuoti ir tiksliai įvertinti galimas grėsmes teismų sistemai, jeigu, pavyzdžiui, siūlomu reguliavimu nepatenkinti asmenys kreiptųsi į tarptautinius teismus. Valdančiosios daugumos atstovai neabejojo, kad tokia iniciatyva opozicija bando vilkinti Civilinės sąjungos įstatymo projekto svarstymą parlamente.
Visgi, tada TTK apsisprendė neinicijuoti ekspertinio Civilinės sąjungos įstatymo projekto vertinimo.
