Savo kreipimesi į VRK A. Širinskienė akcentavo, kad kovą vyksiančių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinė kampanija prasidėjo 2022 m. spalio 7 d., o su Lietuva susijusios publikacijos „Financial Times“ paskelbtos lapkričio pabaigoje.

Kaip lapkričio pabaigoje rašė Delfi, britų portalas „Financial Times“ paskelbė specialią publikacijų seriją apie Lietuvą: šalies politikus, verslininkus, kūrėjus, pasiekimus ir proveržį. Paaiškėjo, kad už šias publikacijas sumokėjo viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ ir tai – turinio kampanijos dalis.

VRK A. Širinskienei skirtame atsakyme pažymi, kad siekdama nustatyti, ar nebuvo pažeisti Rinkimų kodekse ir kituose teisės aktuose esantys reikalavimai dėl politinės reklamos skleidimo bei politinės kampanijos finansavimo, prašydami informacijos kreipėsi į „Investuok Lietuvoje“.

„Viešinimo kampanija „ Financial Times“ buvo inicijuota ir įgyvendinta VšĮ „ Investuok Lietuvoje“, siekiant stiprinti Lietuvos, kaip saugios, patikimos, pažangios ir verslui patrauklios šalies reputaciją užsienio verslo auditorijos tarpe“, – rašoma dokumente.

Konkrečios temos, kaip nurodo VRK, vertindama gautą informaciją, buvo parinktos „Financial Times“ specialiųjų raportų rubrikos redaktoriaus, atsižvelgiant į leidinio auditorijos interesus ir temų aktualumą.

„Užsakovas projekto pradžioje turėjo galimybę vieną kartą pasiūlyti temas šešiems turinio vienetams, tačiau nei sutarties su„ Financial Times“ sąlygose, nei darbiniuose susitikimuose nebuvo leidinio įsipareigojimo į pasiūlytas temas atsižvelgti. Su užsakovu nebuvo derinti nei kalbėtojai, nei vizualiniai sprendimai, nei galutinis rezultatas“, – rašo VRK.

Toks formatas, pasak komisijos, nebuvo kurtas specialiai Lietuvai – tuo naudojosi ir kitos valstybės, o užsakovas galutiniam tekstų turiniui įtakos neturi.

„Financial Times“ publikacijos apie Lietuvą

„Publikacijose kalbinti Lietuvos valstybes institucijų vadovai, politikai, akademinės bendruomenės nariai ir kiti asmenys nebuvo ir negalėjo būti informuoti apie publikacijos formatą ar užsakovą, nes juos kalbinę žurnalistai žinojo tik rengiantys publikaciją apie Lietuvą, tačiau nežinojo šios publikacijos iniciatoriaus.

Tokia praktika „Financial Times“ yra taikoma siekiant objektyvaus turinio ir kokybės išlaikymo. Užsakovas taip pat negalėjo informuoti pašnekovų, nes nei pašnekovai, nei konkretūs žurnalistai, kurie temas plėtos, su Užsakovu derinti nebuvo, siekiant to paties nešališkumo straipsniuose“, – rašoma VRK atsakyme A. Širinskienei.

Komisijos vertinimu, publikacijų paskelbimas nesusijęs su artėjančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais, nes yra orientuotos į tarptautinę verslo auditoriją.

„Publikacijos yra orientuotos į tarptautinę verslo auditoriją – tiek jai, tiek leidinio redakcijai Lietuvos savivaldybių rinkimai yra mažai aktualus įvykis“, – pažymima rašte.

Jame taip pat rašoma, kad tekstuose kalbinti premjerė Ingrida Šimonytė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įvardijami jų einamomis pareigomis, nesiejant jų su politine organizacija ar politine kryptimi, o kitose publikacijose kalbinti pašnekovai nėra susiję su politika apskritai.

„Kalbinti valdžios atstovai neišskirtine apimtimi turinio atžvilgiu pasisako valstybės vardu trijose publikacijose iš septynių, kitur tekste publikacijų autoriai įvardija lietuvių / Lietuvos poziciją, bet ne konkrečios politinės jėgos nuopelnus. VRK neturi duomenų, kad publikacijose kalbinti asmenys ketintų kandidatuoti ar butų politinių organizacijų keliami kandidatais 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose“, – teigia VRK.

Dėl to, kaip rašoma dokumente, komisija nustatė, kad „Financial Times“ publikacijomis nesiekta daryti įtakos 2023 m. rinkimams ar paveikti rinkėjų motyvaciją, jose nebuvo raginimų balsuoti už konkrečias partijas ir nebuvo pateikiamos kurio nors kandidato programinės nuostatos, idėjos.

„Portalo ft.com skaitytojų auditoriją didžiąja dalimi sudaro užsienio gyventojai, kurie neturi įtakos savivaldybių tarybų ir merų rinkimų rezultatams, darytina išvada, kad „Financial Times“ portale ft.com paskelbtos ir savo turiniu su Lietuva susijusios publikacijos neturi politinei reklamai budingų požymių, todėl laikytinos įprastinės valstybės institucijų vykdomos viešųjų ryšių kampanijos dalimi – Rinkimų kodekso nuostatų pažeidimų nenustatyta“, – rašo VRK.

Kubilius: Europos sostinės seka Lietuvos pėdomis, todėl apie tai rašo

„Financial Times“ skiltyje „Special Reports“ publikavo septynis straipsnius apie Lietuvą – valstybės laikyseną tarptautinėje erdvėje, pažangą finansinių technologijų sektoriuje, fotografų pasiekimus, Suvalkų koridoriaus situaciją, energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, krepšinio istoriją bei pirmąjį verslo vienaragį „Vinted“.

Lietuviai reiškė džiugesį ir pasididžiavimą, kad tiek dėmesio mums skyrė įtakinga žiniasklaidos priemonė.

„Apie tai, kaip Lietuva įtakoja Europos Sąjungos užsienio politikos paradigmų kaitą.

Įtakojame, nes nesistengiame vien tik plaukti didžiųjų (Berlyno, Paryžiaus, kt.) nuo seno nubrėžtame farvateryje. Nuosekliai brėžiame kitokias, „nepragmatines“ linijas ir taip priverčiame net ir Berlyną ar Briuselį pripažinti, kad dėl Rusijos jau seniai buvome teisūs. Tik iki karo nebuvome girdimi.

Dabar jau mus girdi, todėl ir Gabrieliaus bei Ingridos nuoseklūs žodžiai (ir veiksmai) ne tik apie Rusiją, bet ir apie Kiniją keičia iki šiol Europos Sąjungoje vyravusias paradigmas. Berlynas, Paryžius, Briuselis seka mūsų pėdomis, o ne atvirkščiai. Todėl apie tai ir rašo „Financial Times“. Rašo neslėpdami pagarbos ir susižavėjimo Lietuvos laikysena“, – vieno iš tekstų turinį feisbuke komentavo Europos Parlamento narys konservatorius Andrius Kubilius.

Į tai, kad Lietuva sudomino „Financial Times“ ir parengė specialią publikacijų seriją, atkreipė dėmesį ir Vyriausybė.

Už tai, kad buvo pakalbinta ir galėjo pasidalinti savo įžvalgomis „Financial Times“ žurnalistui dėkojo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė.

Sutartis – 56,8 tūkst. eurų vertės

Dėmesiu Lietuvai feisbuke taip pat pasidžiaugė Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos ambasada Danijoje, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“.

„Prieš 24-erius metus „Financial Times“ parengė pirmąją išskirtinę Lietuvos ataskaitą – šiandien skelbia antrąją Lietuvos transformaciją į ateitį mąstančią, inovatyvią pasaulio ekonomiką! Nuo „dainuojančios revoliucijos“, kuri atgavo mūsų laisvę, Lietuva pasiekė etapą po etapo – įstojo į NATO ir ES ir netgi pasiekė kosmosą!

Panagrinėkime Lietuvos atsparumą pasaulinių anomalijų akivaizdoje, taip pat jos, kaip inovatyvios ir klestinčios šalies, vaidmenį technologijų industrijoje“, – rašoma įstaigos paskyroje.

Šios viešosios įstaigos svetainės reklama matoma greta specialaus reportažo publikacijų.

Būtent „Investuok Lietuvoje“ ir sumokėjo už publikacijų serijos atsiradimą.

2022 m. lapkritį „Investuok Lietuvoje“ ir „Financial Times“ sudarė 56,8 tūkst. eurų (su PVM) vertės sutartį ir įsigijo turinio kampanijos paslaugas.

Numatytas turinio kampanijos laikas nuo 2022 metų lapkričio 24 dienos iki 2023 metų sausio 24 dienos.

Teigia, kad Vyriausybė neturėjo įtakos turiniui

Tiesa, „Financial Times“ korespondentas R. Milne patikino, kad visus redakcinius sprendimus šiuo atveju priėmė portalas.

„Visas straipsnių temas parinkau aš ir daugelį jų parašiau aš. Lietuvos Vyriausybė neturėjo tam jokios įtakos“, – tviteryje reagavo žurnalistas.

Jis pažymėjo, kad visi „Financial Times“ specialūs reportažai yra rengiami atsižvelgiant į reklamos paklausą, tačiau žurnalistai nežino, kas yra reklamos užsakovas, ir žino tik tai, kad yra poreikis parengti tekstus.

„Mes visada galime rašyti tai, ką norime, ir kiekvieną kartą taip ir darome“, – teigė R. Milne.

Vis dėlto, komunikacijos eksperto vertinimu, nežinodami fakto, kad publikacijos užsakytos, kai kurie skaitytojai gali pasijausti apkvailinti. Plačiau apie visą situaciją skaitykite čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)