„Komitetas bendru sutarimu nusprendė, kad rezoliucijos iniciatorius turi tobulinti tekstą atsižvelgiant į Užsienio reikalų ministerijos pasiūlymus ir į URK pasiūlymus“, – po posėdžio žurnalistams teigė R. Lopata.
Politiko teigimu, Užsienio reikalų ministerijos siūlymas yra sprendimą perkelti į europinį lygmenį, tačiau, pasak jo, projekto iniciatoriai į šią pastabą ketina atsižvelgti tik iš dalies, kadangi tai kelia abejonių.
„Kalbant apie pasiūlymus, jie labai primena istoriją, kurią turėjome su Kaliningrado tranzitu, kai Lietuva atsisako savo suverenių galių tam tikrose srityse ir galvoja problemas spręsti ne pati, o atiduodama tą sprendimą į Europos Sąjungos rankas. Taip, yra tam tikrų komplikacijų, bet toks savo noro atsisakymas nacionalinio suvereniteto kelia pagrįstų abejonių“, – kalbėjo R. Lopata.
„Aš manau, kad mes rezoliucijos tekstą nekeisdami jo esmės patobulinsime ir dalies atsižvelgdami į URM nuomones ir vėlgi nekeisdami rezoliucijos esmės atsižvelgsime iš dalies į tas pastabas“, – pridūrė parlamentaras.
Ž. Pavilionis: turime labai gerai padirbėti Briuselyje
URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis sako, kad Lietuvos politikai turėtų dėti dar daugiau pastangų, kad būtų europiniu lygiu sukurta teisinė bazė Rusiją sankcionuoti kaip teroristinę valstybę. Dabar, akcentuoja jis, tokie sprendimai neįteisinti net Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„Mes ne tik neturime teisinės bazės, bet net ir norėjome aplenkti Ameriką... Net ir Amerika neįvedė Rusijai savo sankcijų kaip teroristinei valstybei. Kongresas tik kviečia administraciją priimti tokį sprendimą. Amerika to nepriėmė. Nemanau, kad mes aplenksime Ameriką ar Europos Sąjungą. Tuo labiau, kad ES negalime aplenkti, nes turime sukurti teisę“, – žurnalistams po komiteto posėdžio sakė Ž. Pavilionis.
Pasak jo, siekiant sankcionuoti Rusiją kaip teroristinę valstybę ar perduoti Ukrainai šiuo metu Rusijos įšaldytą turtą, Lietuvos politikai turėtų dėti daugiau pastangų europiniu lygmeniu. „Visi kartu nusprendėme, kad būtų labai gerai tą energiją ar atradimų jėgą perkelti į Briuselį. Ir Briuselyje, kartu su kitomis šalimis narėmis, padaryti viską, kad Briuselis susikurtų savo teisinę bazę – ką mes darome su valstybėmis, kurias pavadiname teroristinėmis. Tada įtraukti Rusiją ir užbaigti teisnius procesus“, – teigė Ž. Pavilionis.
„Tada galėtume ir savo įšaldytą turtą – kiek girdėjau apie 80 mln. – perduoti Ukrainai“, – akcentavo jis.
„Jei norime ne tik popieriais bausti Rusiją, bet iš tikrųjų įvesti efektyvias sankcijas, turime labai gerai padirbėti Briuselyje ir šalyse narėse“, – apibendrino URK pirmininkas.
M. Adomėnas: nacionaliniu lygiu tokio pobūdžio sankcijos negali būti priimamos
Komiteto posėdyje dalyvavęs užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pažymi, kad rezoliuciją grąžinti iniciatoriams nuspręsta dėl galimų teisinių pasekmių.
„Reikia patikslinti teisines formuluotes, susijusias su teisinių pasekmių apimtimi ir galimu pobūdžiu kylančiu iš Rusijos, kaip teroristinės valstybės, apibrėžimo bei suderinti Europos Sąjungos ir nacionalinio lygmens kompetencijas ekonominio pobūdžio ribojamųjų priemonių taikyme“, – žurnalistams sakė M. Adomėnas.
Paklaustas, kodėl šiuo atveju reikalingos priemonės europiniu mastu, M. Adomėnas pažymėjo – nacionaliniu lygiu tokio pobūdžio sankcijos negali būti priimtos.
„Ekonominio pobūdžio ribojamąsias priemones nustatyti yra Europos Sąjungos bendroji kompetencija ir Lietuva labai aktyviai dalyvauja inicijuodama naujus sankcijų paketus tiek prieš Rusiją, tiek prieš Baltarusiją, bet nacionaliniu lygiu tokio pobūdžio sankcijos negali būti priimamos. Nacionalinės sankcijos yra ne ekonominio, o įvažiavimo ribojimo pobūdžio ir čia yra juridinės technikos klausimas atskirti tas kompetencijas aiškiai, rezoliucijos tekste, todėl iniciatoriams buvo pasiūlyta patikslinti tekstą“, – pažymėjo viceministras.
„Mūsų politinė pozicija, kad Lietuva ieško ir tiria informaciją apie galimus sankcijų apeidinėjimus ir neabejotinai siūlys griežtinti tolesniuose sankcijų paketuose galimas bausmes siekiantiems apeiti sankcijas ir ieškos būdų, kad tolesni ekonominių sankcijų paketai atsirastų kaip galima greičiau“, – pridūrė jis.
Seimui siūloma įpareigoti verslininkus ir įmones, kurie turi komercinių interesų Rusijoje, užsiregistruoti specialios komisijos viešajame registre ir pagrįsti, kodėl jie tęsią savo veiklą karą prieš Ukrainą pradėjusioje šalyje. Rusijos verslininkams siūloma neleisti ir įsigyti bei turėti nekilnojamojo turto Lietuvoje be specialaus vyriausybės leidimo, taip pat siūloma svarstyti nekilnojamo turto įsigijimo Lietuvoje apribojimus Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims.
ELTA primena, kad aptariamos rezoliucijos projektas numato, kad Vyriausybė turėtų pateikti Seimui teisės aktus, nustatančius, „kad visi Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys, iki šios rezoliucijos priėmimo datos Rusijoje vykdantys komercinę veiklą arba atstovaujantys Rusijos ar jų fizinių bei juridinių asmenų interesams Lietuvoje, turi per tris mėnesius užsiregistruoti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos viešame specialiame registre ir nurodyti veiklos pobūdį, veiklos planus bei pagrindimą būtinumui tęsti savo veiklą“. Komisija, esant būtinumui, teiktų rekomendacijas vyriausybei dėl tokių fizinių ar juridinių asmenų galimos grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui.
Vyriausybę siūloma įpareigoti pateikti Seimui teisės aktus, numatančius, kad už teroristinės valstybės veiksmus atsako ir tos valstybės juridiniai asmenys, kuriems būtų neleidžiama vykdyti veiklos Lietuvos teritorijoje. Jiems siūloma neleisti įsigyti ir turėti nekilnojamojo turto be specialaus vyriausybės leidimo. Rezoliucijos projekte Vyriausybei taip pat pasiūlyta apsvarstyti nekilnojamo turto įsigijimo Lietuvoje apribojimus Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims.
Tarp devynių rezoliucijos pasiūlymų deklaruojama siekti, kad kuo daugiau pasaulio valstybių pripažintų Rusiją teroristine valstybe. Dokumentu taip pat siūloma neleisti partijų, palaikančių Rusijos karą prieš Ukrainą, atstovams atvykti į Lietuvą ir ES be specialaus leidimo.
