Kaip LNK paaiškino Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala, Turkija kol kas laikosi pozicijos, jog negali pritarti Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO. Ypač daug klausimų jie kelia dėl Švedijos.
„Prisiminkime, kad Madride praėjusią vasarą buvo pasirašytas šių trijų šalių memorandumas, kuriame tarsi apibrėžta, kas padėtų Turkijai galiausiai priimti sprendimą dėl ratifikacijos, bet tas memorandumas gal nebuvo toks detalus ir negalėjo išryškinti aspektų, kuriuos šiandien kelia Turkija“, – sakė politologas.
Jo teigimu, Ankara nori, kad Švedija išduotų ekstradicijai į Turkiją kurdų kilmės asmenis, kuriems grėstų teisminiai procesai.
„Jei Švedijos teismai priima vienokį ar kitokį sprendimą, politinė valdžia dėl valdžių atskyrimo principo negali jo staiga imti ir pakeisti, tad Turkija kelia sąlygą arba klausimą, kodėl nėra įgyvendinami jos keliami reikalavimai“, – paaiškino L. Kojala.
RESC vadovas atkreipė dėmesį, kad NATO supranta Turkijos keliamus nuogąstavimus, tačiau kaip pavyks politiškai toliau spręsti situaciją, pasak jo, nėra vienareikšmiškai aišku.
„Juo labiau kad mes žinome, jog Turkija panašiai veikia ne pirmą kartą. Prisiminkime 2019 metų NATO viršūnių susitikimą, kur Turkija nepritarė, kad būtų atnaujinti Baltijos šalių gynybos planai, ne todėl, jog būtų problemiški santykiai su Baltijos šalimis ar tie planai būtų kaip nors netikslūs, bet todėl, kad Turkija ir tuo atžvilgiu norėjo pasinaudoti savo turima pozicija su tikslu išsireikalauti papildomų politinių nuolaidų, kalbant apie tai, kaip turėtų būti apibrėžtas kurdų veikimas, atskiri kurdų veikėjai ir panašiai. Galiausiai sprendimai buvo priimti, bet tam prireikė laiko“, – kalbėjo politologas.
Vis dėlto L. Kojala sakė matantis švelnų optimizmą aljanse, kad situaciją galiausiai išspręsti pavyks.
„Taip, kol kas ir Vengrija, ir Turkija nėra ratifikavusios šių narių priėmimo. Taip, procesas tarsi ne iki galo pabaigtas, bet beveik niekam nekyla abejonių, kad galutinė viso šio kelio pabaiga bus Švedijos ir Suomijos narystė. Klausimas labiau yra kada, o ne ar tai įvyks“, – sakė ekspertas.
Jis pastebėjo, kad patys šiaurės šalių lyderiai kalba apie du galimybių langus: vieną – pavasarį, kai Turkijos parlamentas turės sesiją, o kitą – vasarą, jau po birželį vyksiančių Turkijos parlamento bei prezidento rinkimų, prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje.
„Tas laikotarpis galėtų būti pakankamas, jei Turkijoje atsirastų politinė valia, kad ratifikacijos procedūra būtų pabaiga. Juo labiau, nepamirškime, 28 iš 30 NATO valstybių, įskaitant pačias didžiausias šalis, jau yra ratifikavusios narystę“, – teigė L. Kojala.
Nepaisant pačiai šaliai kylančių iššūkių, Turkijos prezidento Racepo Tayyipo Erdogano veikimas, anot jo, ne visada atitinka visus NATO interesus.
„Pavyzdžiui, kai Turkija perka ginkluotę iš Rusijos arba kai įgyvendina sprendimus, kurie yra Turkijos nacionalinio saugumo interesas, bet nebūtinai atitinka kitų NATO valstybių požiūrį į situaciją. Tad tas santykis gana komplikuotas – NATO visuomet ieško sąlyčio taškų ir džiaugiasi, kad Turkija yra prie bendro stalo kaip valstybė sąjungininkė, bet tai savaime nėra raktas išspręsti kiekvieną situaciją“, – kalbėjo politologas.
Kaip jis pastebėjo, Švedija ir Suomija padarė kai kuriuos sprendimus, kurių prašė Turkija, – pavyzdžiui, dėl ginklų pardavimo embargo panaikinimo ir kitus.
„Tik, ko gero, yra tam tikros ribos, ką Suomija ir Švedija pasirengusios padaryti ir ko negali padaryti tam tikra prasme, ir dėl to, kad valstybių sąranga yra tokia, kai politikai tikrai negali priimti visų sprendimų, ypač susijusių su teisiniais dalykais“, – sakė L. Kojala.
Eksperto teigimu, Vengrija vis atideda ratifikavimo procedūrą ne todėl, kad Švedijai ir Suomijai kelia kokius reikalavimus, bet dėl to, kad sieja kitus klausimus.
„Pavyzdžiui, žinome Vengrijos problemas ES viduje, kalbant apie tam tikrų ES išmokų skyrimą dėl to, kad yra problemų Vengrijoje su korupcijos valdymu, teismine sistema, žiniasklaidos nepriklausomumu. Panašu, kad, nors tai ir nesusiję, Vengrija naudoja NATO ratifikacijos kortą kaip veiksnį, kuriuo bando pasiekti sau palankesnes sąlygas derybose dėl ES lėšų“, – pridūrė politologas.
Visą LNK pokalbį su RESC direktoriumi žiūrėkite čia:
