Seimui siūloma įpareigoti verslininkus ir įmones, kurie turi komercinių interesų Rusijoje, užsiregistruoti specialios komisijos viešajame registre ir pagrįsti, kodėl jie tęsią savo veiklą karą prieš Ukrainą pradėjusioje šalyje. Rusijos verslininkams siūloma neleisti ir įsigyti bei turėti nekilnojamojo turto Lietuvoje be specialaus vyriausybės leidimo, taip pat siūloma svarstyti nekilnojamo turto įsigijimo Lietuvoje apribojimus Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims.
„Lietuvoje nors ir įvardijome Rusiją teroristine valstybe, bet ne taip kaip Amerikoje – neturime teisinės bazės, o ką tai iš tikrųjų reiškia“, – Eltai teigė URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis, pažymėdamas, kad uždaro posėdžio metu komiteto nariai kartu su Užsienio reikalų ministerijos atstovais aptars rezoliucijoje teikiamus pasiūlymus.
Jis pastebėjo, kad panašios diskusijos verda ir Briuselyje – lapkritį Europos Parlamentas taip pat priėmė rezoliuciją, kuria pripažino Rusiją terorizmą remiančia valstybe. Todėl, akcentavo konservatorius, diskusijos dėl Rusijos įtakos ribojimų turėtų keltis į europinį lygmenį.
„Prieš Kalėdas lygiai tą pačią problemą iškėlė ir Europos Parlamentas, pastebėjęs, kad, tiesa pasakius, visos Europos Sąjungos rėmuose nėra teisinės bazės, ką mes kaip Europos Sąjunga darome su valstybėmis, kurias įvardijame kaip teroristines. Pakvietė Europos Parlamentas (...) Europos Komisiją, Europos Tarybą išvystyti tokią bazę“, – aiškino politikas.
ELTA primena, kad aptariamos rezoliucijos projektas numato, kad Vyriausybė turėtų pateikti Seimui teisės aktus, nustatančius, „kad visi Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys, iki šios rezoliucijos priėmimo datos Rusijoje vykdantys komercinę veiklą arba atstovaujantys Rusijos ar jų fizinių bei juridinių asmenų interesams Lietuvoje, turi per tris mėnesius užsiregistruoti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos viešame specialiame registre ir nurodyti veiklos pobūdį, veiklos planus bei pagrindimą būtinumui tęsti savo veiklą“. Komisija, esant būtinumui, teiktų rekomendacijas vyriausybei dėl tokių fizinių ar juridinių asmenų galimos grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui.
Vyriausybę siūloma įpareigoti pateikti Seimui teisės aktus, numatančius, kad už teroristinės valstybės veiksmus atsako ir tos valstybės juridiniai asmenys, kuriems būtų neleidžiama vykdyti veiklos Lietuvos teritorijoje. Jiems siūloma neleisti įsigyti ir turėti nekilnojamojo turto be specialaus vyriausybės leidimo. Rezoliucijos projekte Vyriausybei taip pat pasiūlyta apsvarstyti nekilnojamo turto įsigijimo Lietuvoje apribojimus Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims.
Tarp devynių rezoliucijos pasiūlymų deklaruojama siekti, kad kuo daugiau pasaulio valstybių pripažintų Rusiją teroristine valstybe. Dokumentu taip pat siūloma neleisti partijų, palaikančių Rusijos karą prieš Ukrainą, atstovams atvykti į Lietuvą ir ES be specialaus leidimo.
Jeigu Seimas priims rezoliuciją, ji įpareigos Vyriausybę pateikti poziciją, ar įmanoma nutraukti teisinę pagalbą ir teisinius santykius su Rusija reglamentuojančias tarptautines sutartis. Dar būtų ieškoma būdų kreiptis į teismą dėl žalos, kurią sukėlė Rusijos veiksmai, atlyginimo.
Seimo nario R. Lopatos teigimu, rezoliucijos tikslas – nurodyti valstybei ir verslams būdus, kaip atsiriboti nuo Rusijos, praktiškai įtvirtinant Rusijos, kaip teroristinės valstybės, statusą. Dokumentu nurodomos gairės, kaip konkrečiai nustatyti institucijų, įmonių ir gyventojų santykį su teroristine šalimi.
