Rytų Europos studijų centro (RESC) ekspertė Ž. Dambrauskaitė tikino, jog šia apklausa norėjosi paneigti kelis mitus.
„Vienas iš tokių mitų – dažnai galbūt propaguojamos propagandos – į Lietuvą atvykstama tik dėl to, kad niekur kitur nepriimama ir panašiai. Tyrimo metu kalbantis su žmonėmis, nagrinėjant jų atsakymus paaiškėjo, kad ne.
Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuva buvo pasirinkta – sėkminga Vyriausybės politika. Kadangi Vyriausybė, prasidėjus 2020 metų įvykiams norėjo suteikti galimybę žmonėms atvykti. Ir išvengti nepagrįsto įkalinimo“, – tikrąją priežastį LNK eteryje įvardijo RESC ekspertė.
Ž. Dambrauskaitė teigė, jog žmonės teigia, kad buvo pakankamai aiški vizos gavimo, leidimo gyventi Lietuvoje tvarka.
„O kita priežastis yra tokia daugiau gal emocinė. Žmonės jaučia ryšį su Lietuva, pažįsta Lietuvą, jau yra čia buvę, turi čia draugų, ryšių. Todėl Lietuva ir yra viena iš tokių krypčių, kurią tikrai renkasi žmonės savanoriškai, ne tik iš bėdos“, – kalbėjo ji.
Jos teigimu, tyrimo metu paaiškėjo, kad daugiau nei 80 procentų baltarusių į Lietuvą atvyksta pirmiausia dėl politinio persekiojimo.
„Arba patys asmeniškai buvo susidūrę su represijomis, arba artimoje aplinkoje, arba jau yra aišku, kad jie yra kiti eilėje.
Kalbant apie amžių, galima kalbėti apie visas amžiaus kategorijas. Pagrindinis, pats didžiausias segmentas emigruojančių asmenų – apie 30–40 metų asmenys. Nes jiems yra paprasčiau išvažiuoti, nei vyresnio amžiaus žmonėms. Kuriems galbūt yra didesnės baimės dėl to, ar pavyks sėkmingai integruotis. Ir didesni sveikatos iššūkiai“, – kalbėjo RESC ekspertė.
Ž. Dambrauskaitė pabrėžė, jog 2020 metais vykusiuose protestuose dalyvavo visų socialinių grupių žmonės. Atitinkamas paveikslas dėstosi ir Lietuvoje, sakė ji.
„Nuo žmonių, kurie dirbo gamyklose, iki žmonių, kurie dirba programuotojais“, – iliustravo ji.
LNK pašnekovė teigė, jog iš Baltarusijos į Lietuvą atvykę asmenys integruojasi labai gerai.
„Iš tyrimo rezultatų matosi, kad gal tik apie 10 procentų Lietuvoje gyvenančių asmenų naudojasi socialinės paramos programomis. Ir iš jų dar ketvirtadalis naudojasi pagalba, kuri yra suteikiama nevyriausybinių organizacijų. Tai reiškia, kad pakankamas nedidelis procentas, kuris tarsi gula ant biudžeto pečių“, – kalbėjo RESC ekspertė.
Jos teigimu, apie 70 procentų apklaustųjų teigė, jog turi nuolatinį, stabilų pajamų šaltinį. Apie ketvirtadalį patys sau ir kitiems norėtų sukurti darbo vietą.
Ž. Dambrauskaitė LNK eteryje taip pat pasakojo, jog apklaustųjų buvo klausiama ir apie Rusijos sukelto karo Ukrainoje tiesioginį poveikį. Iš Baltarusijos į Lietuvą atvykusiems asmenims ši patirtis buvo „laužanti, traumatiška“.
„Manau, kad labai smarkiai pasikeitė procentas žmonių, kurie būtų pasiruošę grįžti į Baltarusiją kažkam pasikeitus. Nes interviu metu žmonės akcentuoja, kad per savo gyvenimą šitos dėmės neatplaus.
Turima galvoje ir moralines pasekmes to, kad Baltarusija prisidėjo, įgalino Rusijos agresiją, net ir vėliau ekonominės pasekmės“, – pasakojo Ž. Dambrauskaitė.
RESC ekspertė teigė, jog apklausa parodė, jog Lietuvoje baltarusiai jaučiasi gana saugūs – saugumą jie įvertino 8–9 balais iš 10.
„Bet atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis žmonių nenustojo veikti, užsiimti kažkokiomis veiklomis, kurios įgalintų režimo pasikeitimą Baltarusijoje, tie žmonės įvardina, kad tarkime konsulinės paslaugos yra naudojamos kaip papildoma politinio spaudimo priemonė. Jie jaučia tą spaudimą“, – sakė ji.
Delfi primena, kad Aleksandras Lukašenka praėjusią savaitę pasirašė du įstatymus: pagal vieną, Baltarusija užsimojo nusavinti bet kokį turtą asmens, kuris yra pilietis „nedraugiškos valstybės“ režimui. Pagal antrą, nuo vasaros režimas, jei tik panorės, atiminės pilietybę iš pačių baltarusių, nuteistų pagal „ekstremistinius“ kaltinimus.
Komentuodama šiuos sprendimus, RESC ekspertė Ž. Dambrauskaitė teigė, jog režimas ieško kitų būdų, kaip daryti spaudimą, sukelti diskomfortą užsienyje esantiems aktyvistams.
Visą LNK pokalbį su RESC eksperte Ž. Dambrauskaite žiūrėkite čia:
