„Žinote, yra pasakymas tarp kariškių, kad kartais kiekybė irgi yra kokybė. Su tuo kiekiu galiausiai irgi galima kartais pasiekti tam tikra lūžio tašką išnaudoti tą momentą. Bet žiūrėdamas į Rusijos dalykus, porą momentų paminėti noriu. Tą jų kiekybė neduoda tos kokybės. Dar net kitaip pasakysiu.
Sakykime, gerai, baisiausias scenarijus – mobilizacijos pašauktiems žmonėms, kariams pavyksta kažkaip pralaužti fronto liniją.
Fronto linijos pralaužimas reikalauja pajėgumų išnaudoti momentą. Ar Rusija turi geresnių karių ir šarvuotosios technikos užnugaryje, kurie išnaudotų tą momentą ir palaužtą spragą padidintų? Tai tas vadinamasis antrasis ešelonas. Tai turiu skepsio dėl šito labai rimto“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje dalijosi VU TSPMI dėstytojas D. Šlekys.
Jo teigimu, Ukrainos pajėgos sunaikino gana nemažai Rusijos technikos. Ypač šarvuotosios technikos, pabrėžė D. Šlekys.
Antras svarbus aspektas – didelę priešininko karių masę galima stabdyti ugnies galia – artilerija, ugnies sistemomis, kalbėjo karybos ekspertas. Bet ilgą laiką lėti vakarų pajėgumai daro įtaką ir dabartinei situacijai, kalbėjo VU TSPMI dėstytojas D. Šlekys.
„Tai čia yra iššūkis Ukrainai – ar ji turi pakankamai artilerijos, pakankamai sviedinių, amunicijos. O tai yra klausimas ir mums – vakarams, kokią mes duodame ginkluotę, kiek amunicijos. Atrodo, kad procesai čia vyksta. Ir jie vyksta tiek, kiek leidžia vakarų galimybės.
Turime būti sąžiningi, kad ilgą laiką gynybos pramonės gamyklos snaudė vakaruose. Ir kai dabar išaugo poreikis, jos negali taip sparčiai pradėti gaminti didelio kiekio tos pačios amunicijos. Ir iš dalies dabar vyksta konkurencija tarp Rusijos ir vakarų gamyklinės, industrinės galios parametrų. O kartais net logistikos – kas sugebės atgabenti iš tolimų kampelių turimus sviedinius“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo karybos ekspertas D. Šlekys.
Žinių radijo pašnekovas D. Šlekys laidoje „Dienos klausimas“ minėjo ir Ukrainos pajėgų smūgį Makijivkoje esančiai rusų bazei.
„Jeigu Rusija oficialiai sako, kad prarado 100 žmonių, bent jau tokius paskutinius skaičius mačiau, tai mes turime mąstyti – jeigu režimas pripažįsta, kad tiek žuvo – tai kiek iš tikrųjų žuvo, o kiek yra sužeista? Tai čia yra vakarų artilerijos ugnies galios parodymas. Su viena sistema, greičiausiai, keli taiklūs šūviai duoda rezultatą. Tai kartais vakarai duoda ne kiekį, o kokybę“, – kalbėjo D. Šlekys.
Jis dėmesį atkreipė ir į tai, kad vakarai Ukrainai teikia ir puolamąją ginkluotę.
„Visi prastėjusios savaitės kovinių mašinų ir lengvųjų tankų pažadai iš vakarų pusės rodo, kad vakarai tiki, jog Ukraina gali ne tik gintis. Ji tiki, kad Ukraina gali pulti, kad ji sukurti situaciją, kuri reikalaus momento išnaudojimo – staigaus ėjimo į priekį. (…)
Vadinasi, vakarų skaičiavimuose Ukraina pradedama matyti vis labiau ir labiau ne tik kad gebanti gintis, bet ir turinti didelį potencialą puolime“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė karybos ekspertas D. Šlekys.
VU TSPMI dėstytojas, karybos ekspertas kėlė klausimą – ar nurimus Rusijos sukeltam karui Ukrainoje, vakarai dar domėsis ginklų pramone.
„Ginklų pramonė vakaruose tikrai išsibudino ir budinasi. Bet jie turi pagrįstų baimių ir rizikų. Nes yra paprastas momentas – jeigu aš turiu pastatyti papildomą gamyklą, tai yra išlaidos. Man reikia rasti specializuotos, kvalifikuotos darbo jėgos, čia ne bet koks mechanikas, inžinierius reikalingas.
Ir ar aš esu garantuotas, kaip verslininkas, kad po 5 metų valstybė, ar valstybė toliau duos užsakymus mano verslui šitoje srityje? (…) Žinau, kad dabar yra daug užsakymų, bet ar jų bus po 5 metų? Ar vakarų valstybės, nuslopus kariniams veiksmams Ukrainoje, jos pergalės kontekste, toliau palaikys ginklavimosi tempą?“ – klausimus kėlė karybos ekspertas D. Šlekys.
