„Diskusijos dėl įšaldyto Rusijos ir su režimu siejamų asmenų įšaldyto turto konfiskavimo ir perdavimo Ukrainoje vyksta ne tik Estijoje, bet ir Lietuvoje bei visoje Europos Sąjungoje. Lietuvoje šio klausimo nagrinėjimui dar praeitais metais buvo sudaryta darbo grupė, kurios veiklą koordinavo VRM ir kurios tikslas buvo atsakyti į klausimą, kokios yra teisinės galimybės konfiskuoti pagal Rusijai ES įvestas sankcijas įšaldytą asmenų turtą ir perduoti jį Ukrainai. Darbo grupės nuomone, Lietuva nacionaliniais sprendimais to padaryti negali, nes tam turėtų būti priimtas teisinis sprendimas ES lygmeniu“, – nurodoma Teisingumo ministerijos komentare.
„Mūsų žiniomis, Estija šiuo metu taip pat analizuoja teisines galimybes, bet konkretaus sprendimo dar ieško. Tuo tarpu, Lietuva su partnerėmis nuolat kelia šį klausimą įvairiuose ES formatuose tam, kad būtų surastas ES teisę ir tarptautines žmogaus teisių garantijas atitinkantis sprendimas ES lygiu“, – pažymi Teisingumo ministerijos atstovai.
Praėjusią savaitę Estijos užsienio reikalų ministras pranešė, kad Estija pirma iš Europos šalių planuoja perduoti užšaldytas Rusijos lėšas Ukrainai. Į iniciatyvą sureagavusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė paragino tokius klausimus koordinuoti europiniu lygmeniu.
„Mes siekiame bendrų sprendimų, kad jie būtų europiniai, koordinuoti.
Tada jie yra patys efektyviausi“, – penktadienį žurnalistams teigė A. Bilotaitė.
Ministrė nurodė, kad Lietuvoje šiuo metu yra įšaldyto 80 milijonų eurų Rusijos turto.
„Kalbant apie kažkokius sprendimus, Lietuva ir aš pati asmeniškai visose Vidaus reikalų ministrų formatuose keliu siūlymus tam, kad turi būti sprendimai, ką darome su įšaldytu turtu. Yra mūsų siūlymas, kad atsirastų europinis sprendimas, kad būtų vieninga politika, kad tą turtą mes galėtume paimti ir panaudoti Ukrainos atstatymui. Tai yra mūsų pozicija, kurią mes komunikuojame ir kurios laikomės“, – pridūrė ji.
