Lietuvos regionų frakcijos narė A. Širinskienė, inicijavusi mokslininkų susirinkimą, pažymėjo, kad KT šiuo metu nagrinėja 6 bylas, dvi iš jų – tiesiogiai susijusios su galimybių paso teisėtumu ir jo sąlygotu žmogaus teisių suvaržymu, trys – su judėjimo laisvės ribojimais ir viena – su verslo suvaržymais.
„Mokslinis pandemijos valdymo priemonių pagrįstumas yra teisiškai reikšmingas vertinant žmogaus teisių, verslo laisvės ribojimo teisėtumą, o konkrečiai – atsakant į klausimą, ar taikytos priemonės buvo proporcingos. Konstitucinė teisė jau žino atvejų, kuomet vyriausybėms neturint taikytų priemonių pagrindimo, paaiškėjus, kad priemonės buvo nepagrįstos, pandeminiai suvaržymai buvo pripažinti antikonstituciniais. Taip yra įvykę Austrijos Konstituciniame Teisme“, – teigia Seimo narė A. Širinskienė.
„Prekybos centrų veiklos apribojimas priklausomai nuo jų kvadratūros buvo pripažintas antikonstituciniu, nes Austrijos sveikatos ministerija nesugebėjo pagrįsti parduotuvių diferenciacijos reikšmės visuomenės sveikatai. Tad mokslininkų atlikto tyrimo reikšmė, mūsų atveju, ne tik medicinai, bet ir visai teisės sistemai, žmogaus teisių apsaugai yra milžiniška“ – nurodo parlamentarė.
Pandemijos metu viešojoje erdvėje dėl savo pasisakymų dviprasmiškai įvertintas farmakologas Rimas Jankūnas nurodė, kad moksliškai nėra įrodyta, jog galimybių pasai padėjo išvengti mirčių Lietuvoje. Pasak jo, galimybių pasų naudojimo laikotarpiu Lietuvoje užfiksuotas didžiausias perteklinis mirtingumas Baltijos regione.
„Patys galimybių pasai grindžiami klaidinga prielaida, kad skiepai apsaugo nuo kitų žmonių apkrėtimo COVID-19. Dar buvo kalbama apie apsaugą nuo mirties. Tačiau COVID-19 poveikis kitų žmonių apkrėtimui iš viso netirtas, atliekant tuos klinikinius tyrimus, kuriais remiasi registracija, o poveikis mirties rizikai nebuvo šio tyrimo nei pagrindinis, nei antrinis tikslas, nes jei būtų toks buvęs, būtų aiškiai pademonstruotas visiškai „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinų neveiksmingumas“, – konferencijos metu kalbėjo R. Jankūnas.
VšĮ „Sveikatos teisės instituto“ vadovas R. Jankūnas taip pat pažymėjo, kad, pasak jo, vėlesni tyrimai parodė, jog COVID-19 atvejų skaičius paskiepytiems ir nepaskiepytiems asmenims reikšmingai nesiskiria.
„Tuo tarpu Lietuvoje vakcinuoti asmenys galėjo dalyvauti renginiuose be dalyvių skaičiaus apribojimų, todėl galimybių pasai galėjo prisidėti prie COVID-19 plitimo“, – nurodė R. Jankūnas.
Tuo tarpu konferencijoje dalyvavęs duomenų analitikas Leonidas Sakalauskas teigė, kad, anot jo, moksliškai neįrodyta, jog galimybių pasai galėtų padėti valdyti ir būsimas epidemijas.
„Atlikdami analizę nustatėme, kad galimybių pasą skatinę įvesti asmenys savo prielaidas rėmė dar 1927 m. sukurtu teoriniu supaprastintu infekcijos sklidimo modeliu. Šis modelis netinka statistinėms prognozėms, nes jį taikant reikia žinoti tikslius dar neužsikrėtusių, užsikrėtusių ir pasveikusių duomenis, kai tikrovėje yra žinomi tik užregistruotų užsikrėtimų skaičiai“, – sakė L. Sakalauskas.
„Delta ir omikron bangų persiklojimas taip pat nebuvo ištirtas. Kitaip tariant, galimybių pasų naudą įrodantis matematinis vertinimas, kurį taikė galimybių paso iniciatoriai, mūsų manymu, yra netinkamas. Tuo labiau, moksliškai neįrodyta, kad galimybių pasai galėtų padėti valdyti ir būsimas epidemijas“, – pridūrė jis.
Visuomenės sveikatos profesorės dr. Miglės Helmersen teigimu, visuomenės sveikatos apsauga remiasi žmogaus įgalinimo principu – visuomenės sveikatos specialistai turi dirbti taip, kad žmonės galėtų tinkamai pasirinkti, ką jie daro ir ko jie nedaro savo sveikatos naudai.
„Todėl teisių ribojimas pagal COVID-19 pasų strategiją pažeidžia šį svarbų principą“, – konferencijoje kalbėjo M. Helmersen.
Profesorės teigimu, eksponentinis infekcijos plitimas yra mechaninis procesas, nes visuomenėje žmonės gyvena stebėdami, bendraudami, mokydamiesi ir dirbdami, laikydamiesi atsargumo priemonių net be jokio valdžios ar vyriausybių nurodymo.
„Galimybių paso strategijoje į tai nėra atsižvelgiama. Šių pasų principas tiesiog „nužmogina“ žmones taip, kad belieka tik puzlių dalelės dėlionės žaidime. Taigi šie riboti modeliai yra tiesiog daliniai, jie turi begales trūkumų, nes visiškai neatsižvelgia nei į individualias žmogiškąsias kintamąsias, nei į socialinius epidemijos aspektus“, – mintis dėstė M. Helmersen.
Konferencijoje dalyvavę mokslininkai sutaria, kad analizuoti pandemijos valdymą įvairiais aspektais yra ypač svarbu, nes tai sudaro sąlygas įsivardinti silpnybes, pripažinti klaidas bei iš jų mokytis.
„Gaila, kad noro pripažinti klaidas nematome politiniame lygmenyje ir susidaro įspūdis, kad pandemijos valdymo periodą siekiama kaip įmanoma greičiau užmiršti, nenorima jo analizuoti. O analizuoti reikia. Juo labiau, kad liko nepamiršti beprecedenčiai žmonių teisių suvaržymai, kurie, dabar jau akivaizdu, neturėjo tam mokslinio pagrindo. Dėl to mūsų atlikto tyrimo medžiagą artimiausiu laiku perduosime Konstituciniam Teismui, šiuo metu nagrinėjančiam šių suvaržymų teisėtumą.“ – pažymėjo R. Jankūnas.
