Liepą NATO lyderiai rinksis Lietuvoje ir Vilniuje gresia naujas ginčas. Tokios antraštės pasirodė Vokietijoje, kai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu vokiečių naujienų agentūrai pranešė, kad aljansas svarsto keisti tikslą dėl gynybos finansavimo.
Dabar sutarta, kad šalys turi pasiekti 2 procentus BVP gynybai, norima tikslą perversti į kitą pusę – skirti nuo 2 procentų.
„Kai kurie sąjungininkai tvirtai pasisako už tai, kad dabartinis dviejų procentų tikslas būtų minimalus“, – interviu sakė NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas.
Vokiečių spauda rašo, kad aktyviausiai šią idėją siūlo trys šalys: Jungtinė Karalystė, Lenkija ir Lietuva.
„Dalis valstybių, ypatingai iš rytinio flango, kalbės apie 3 procentų ribos pasiekimą“, – LNK sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Sutarimas dėl didesnio finansavimo bus vienas pagrindinių Lietuvos tikslų NATO susitikime Vilniuje liepą.
„Ateina NATO viršūnių susitikimas Vilniuje, tad sutarkime, kad tuos raumenis pagal grafiką auginame visi kartu“, – idėją palaikė ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
NATO duomenimis, pernai iš 30 šalių 10 skyrė du procentus nuo BVP gynybai, arba daugiau. Lietuva – ketvirtoje pozicijoje. Daugiausiai skyrė Graikija, ji artėja prie 4 procentų. Antroje vietoje – JAV, treti – lenkai.
O didžiausia Europos ekonomika – Vokietija, tik link lentelės galo. Ši šalis gynybai skiria mažiau nei 1,5 procento nuo BVP. Mažiausiai gynybai skiria Liuksemburgas – tai vos viršija pusę procento.
„Sunku pasisakyti, kad visos šalys kartu NATO kontekste didins vienodais tempais. Tai yra šalių pasirinkimai, kaip tai daryti“, – LNK sakė buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.
Jis abejoja, ar pavyks sutarti, kad gynybai NATO šalys skirtų daugiau nei 2 procentus.
„Reikia suprasti, kad 30 šalių, o greitu metu bus ir 32 šalys, jos visos turi tai sutarti konsensuso būdu. Manau, kad tai yra mažai tikėtina“, – teigė G. Jeglinskas.
Anot krašto apsaugos ministro A. Anušausko, ir po karo Ukrainoje NATO yra šalių, kurios nemato poreikio didinti finansavimą gynybai.
„Penktadalis valstybių sau kelia šiek tiek mažesnes ambicijas. Bet aš manau, kad kalba apie tai tikrai bus“, – žadėjo ministras.
Yra pavyzdžių, kai NATO yra sveika pasiginčyti. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas net grasino, kad amerikiečiai paliks NATO, jei Europa, ir ypač Vokietija, nepradės nuo Rusijos gintis, o ne bičiuliautis.
„Vokietija taps visiškai priklausoma nuo Rusijos energijos, jeigu ji nedelsiant nepakeis kurso“, – tada kalbėjo D. Trumpas.
Vokiečiai tada dar juokėsi, bet nemažai šalių, tarp jų ir Lietuva, susirūpino gynyba.
„Manau, kad šiandien tai jau nieko nebegali erzinti. Europa puikiai supranta, kad nėra pasirengusi gintis taip efektyviai, kaip reikėtų gintis nuo tokio agresoriaus kaip Rusija. Trūksta amunicijos, trūksta pajėgumų“, – LNK tikino Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala.
Rusams įsiveržus į Ukrainą, Vokietija paskelbė sieksianti tapti Europos saugumo garantu.
„Vokietija prisiima atsakomybę už mūsų partnerių saugumą. Mes galime būti patikimi“, – gruodį kalbėjo Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Vos pradėjęs stiprinti kariuomenę, pamatė kaip ją buvo apleidę. Gruodį kilo skandalas, kai vokiečiai skyrė 18 kovos mašinų „Puma“ į NATO pratybas ir visos jos sugedo.
„Vokiečiai tikrai mato savo pajėgumų trūkumus, kad jiems reikia tikrai labai stipriai juos didinti“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Vokietija jau dabar skaičiuoja, kad net ir su pernai numatytu šimtu milijardų eurų, nepasieks 2 procentų BVP nei šiemet, nei per trejus metus.
„Tokiai šaliai kaip Vokietija tai yra nemaža suma, bet tai nėra kažkokia labai didelė suma. Jiems iki 2 procentų vis dar trūksta ir trūks dar ganėtinai ilgai“, – LNK kalbėjo buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas G. Jeglinskas.
Ir iki šiol NATO narės ne kartą tarėsi, kad stengsis pasiekti bent 2 procentus BVP, sutarimus įvykdė mažuma.
„Ir patys vokiečiai tuos 2 procentus įdėjo į NATO, galima sakyti, Konstituciją. (…) Atėjo laikas ginti savo taisykles“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
