Dabar didžiausias iššūkis Lietuvos pensijų sistemai – senėjanti visuomenė, dalyvaudamas laidoje „Delfi interviu“ teigė T. Medaiskis.
„Ar mes pajėgsime išlaikyti net ir tokį lygį, koks yra dabar – tikrai gana kuklų lygį, ateityje, kada gerokai pasikeis dirbančiųjų ir vyresnio amžiaus žmonių santykis. Galbūt tai yra didžiausias iššūkis šiai pensijų sistemai“, – svarstė ekonomistas.
Jis pažymėjo, kad po 2026 metų, kai pensinis amžius pasieks 65 metus, gali būti vis sunkiau palaikyti dabartinį išmokų lygį.
„Kol kas yra gerai, bet perspektyva nėra labai optimistinė“, – kalbėjo T. Medaiskis.
Didesni mokesčiai ir geresnis mokesčių surinkimas
Vertindama Lietuvos pensijų sistemą, Valstybės kontrolė konstatavo, jog ji yra skirta skurdo mažinimui, bet ne buvusių pajamų lygio palaikymui, o Lietuvos pakaitinė norma siekia maždaug trečdalį buvusių pajamų, kas reiškia, jog žmogus, kuris uždirbo tam tikrą sumą, išėjęs į pensiją gauna tik trečdalį sumos. Jeigu pajamos buvo mažesnės, tas procentas kiek didesnis.
„Jeigu bendras pensijų finansavimas yra mažas, tada nieko nepadarysi. Jeigu mes tuos pinigus, tą nedidelį finansavimą paskirstysime griežtai pagal mokėtas įmokas, pagal įgytus pensijų apskaitos taškus, tada tie, kurie turi mažai šitų apskaitos vienetų, atsidurs visiškam skurde. Todėl dalį pinigų tenka perstumti mažesnių pensijų gavėjų naudai, užtat čia ir atsiranda tokia dilema, ką daryti: ar labiau didinti apskaitos vieneto vertę ir pensijas daryti labiau priklausomas nuo buvusio uždarbio, ką Valstybės kontrolė ir pabrėžia, kad yra reikalingas dalykas, bet tada nelieka lėšų pagalbai tų žmonių, kurių pensijos yra mažos.
Aš manau, pensijų finansavimas galbūt turėtų didėti, nes, lyginant su BVP ir kitomis Europos Sąjungos šalimis, mūsų pensijų finansavimas yra palyginti žemas. Vienaip ar kitaip pensijų finansavimas turėtų didėti, kad būtų galima išspręsti ir apsaugos nuo skurdo, ir pakaitinės normos problemas“, – svarstė pašnekovas.
Kad pensijų finansavimas augtų, pasak jo, reikėtų didinti mokesčius arba geriau surinkti esamus mokesčius.
Taip pat ateityje greičiausiai teks vėlinti išėjimo į pensiją amžių. Europos Komisija, pensinį amžių Lietuvoje siūlo ilginti iki 72 metų.
Tai, pasak T. Medaiskio, yra teorinis apskaičiavimas ir nebūtinai mes juo turime remtis.
„Ta 72 metų riba, suprantu, yra grynai apskaičiavimo riba. Bet ji nėra, kad reikia tuoj pat padaryti 72 metų amžių, bet apskaičiuota, kad demografinėje perspektyvoje, jeigu mes norime išlaikyti dirbančios dalies ir pensininkų dalies tą patį santykį, tai, deja, metai po metų turime išeiti į 72 metų amžių. Bet tai nereiškia, kad būtinai tą reikia daryti ir būtinai reikia išlaikyti tą dirbančiųjų ir pensininkų santykį tokį patį“, – komentavo ekonomistas.
Siūlo mokėti dalį pensijos ir leisti dirbti
Tiesa, bendrai, anot jo, pensinį amžių Lietuvoje reikėtų vėlinti priklausomai nuo tikėtinos gyvenimo trukmės.
„Kitos šalys yra nusistačiusios labai iš lėto, turi laiptuotą taisyklę, kada po truputį pensijos amžius didinamas. Standartinis Europos Sąjungoje [amžius] – 65-eri metai, bet kai kurios šalys jau dabar turi 67, kai kurios, kaip Vokietija, didina iki 67 metų. Galbūt perspektyvoje reikės didinti ir toliau“, – dėstė T. Medaiskis.
Tad išeitys – kelios: arba dirbame, į pensiją einame vėliau ir turime didesnę pensiją, arba nevėliname pensinio amžiaus ir susitaikome su mažesne pensija.
Trečias variantas – darbą derinti su pensija.
„Manyčiau, kad dar vienas iš galimų sprendimų, jeigu pensijos amžius būtų vėlinamas, dabartinę tvarką, kada visa pensija mokama dirbančiam pensininkui, reikėtų taikyti nuo to vėlinamo amžiaus. O jeigu vėlintumėm, sakykime, pensinį amžių iki 67 metų, tam laikotarpyje (nuo 65 metų iki 67 metų – Delfi), kuris būtų iki vėlinamo amžiaus, pasakytumėm: jeigu jūs dirbate, tai pusę laiko dirbate, gaunate pusę pensijos“, – pasiūlė ekonomistas.
Tokiu atveju žmogus, pasak jo, galėtų pasirinkti dalį laiko dirbti ir dalį laiko leisti pensijoje.
„Tai ir darbo rinką praturtintų žmonėmis, kurie dar gali dirbti ir kažką gali padaryti, ir iš dalies palengvintų pensijų sistemos finansavimą. Žmonės, kurie gali dirbti ir užsidirbti, gyvena ne tik iš pensijos, gautų tik dalį pensijos, o jau tada, kai sulauktų kad ir 70 metų, tada jau būtų taikoma ta tvarka, kuri taikoma dabar“, – paaiškino T. Medaiskis.
Pranešti reikia iš anksto
Be to, jo įsitikinimu, jei valstybė nuspręstų vėlinti pensinį amžių, tai turėtų pasakyti iš anksto: pavyzdžiui, 55-ečiai, kuriems pensija ateis po 10 metų, jau turėtų žinoti, kad jiems pensinis amžius bus vėlinamas.
„Negalima padaryti, kad šiandien pasakėm ir rytoj įsigalioja. Įsigaliojimo laikotarpis turi būti didelis, yra teisėti žmonių lūkesčiai, kurie žino, kad jų pensijos amžius yra 65 metai“, – kalbėjo pašnekovas.
Dėl to, anot jo, apie sprendimus reikia pradėti galvoti dabar.
Interviu metu ekonomistas išreiškė savo nuomonę ir apie išankstines pensijas. Pasak pašnekovo, jų reikėtų atsisakyti.
Visą pokalbį su T. Medaiskiu rasite čia:
