Statistikos departamento duomenimis, atliktų abortų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja. Kiek jų buvo atlikta praėjusiais metais, kol kas neaišku, tačiau praėjusiais metais jų buvo atlikta virš 1,5 tūkst.
Tokia statistika nėra kuo džiaugtis, teigė „LNK Žinių“ kalbintas akušeris-ginekologas dr. Vytautas Klimas.
„Lietuva priklauso prie tų šalių, kur abortų statistika yra itin nepatikima. Tą lemia keli faktoriai: pirmas dalykas, kad už abortą turi mokėti pati moteris, kitas dalykas, kad yra labai neigiamas požiūris į abortus tiek iš visuomenės, tiek iš gydytojų tarpo. Taigi, nemaža dalis abortų tiesiog nepapuola į statistiką, specialistui tai yra akivaizdu“, – komentavo medikas.
Jo nuomone, buvo teisinga įteisinti medikamentinį nėštumą Lietuvoje.
„Lietuva viena iš paskutinių Europos šalių, kuri tą daro. Pavyzdžiui, pirmoji šalis, kuri įteisino medikamentinius abortus, buvo Prancūzija 1988 metais, pavyzdžiui, estai įteisino 2003 metais. Lietuva, kaip matot, beveik 20 metų vėliau negu Estija“, – pastebėjo V. Klimas.
Jis pabrėžė, kad kiekviena medicininė procedūra, tuo labiau chirurginė, yra susijusi su rizikomis. Pavyzdžiui, chirurginė – su narkoze, su kraujavimu ir kitomis.
Savo ruožtu medikamentinis abortas, mediko teigimu, kelia mažesnę riziką.
„Jis yra patikimesnis – tik vienai moteriai iš 200 nepavyksta medikamentiniu būdu nutraukti nėštumo ir tenka dar pridėti chirurginį būdą“, – pasakojo akušeris-ginekologas.
Įsitikinęs, kad abortų nedaugės
Medikas akcentavo, kad kvalifikuotai atliktas tiek chirurginis, tiek medikamentinis abortas neturi jokios įtakos tolesnei moters reprodukciniai sveikatai. Tačiau, jei įvyksta kokių nors komplikacijų, pavyzdžiui, praduria gimdą, uždegimas komplikuojasi, tada problemų yra.
„Bet tos komplikacijos yra ypatingai retos chirurgijoj, dar daug kartų retesnės atliekant medikamentinį abortą“, – dėstė V. Klimas.
Medikamentinio aborto oponentai sako, kad tabletę išgėrusios moterys nukraujuos ir numirs. Ar tai įmanoma?
„Maždaug pusei procento moterų būna toks kraujavimas, kad reikia perpilti kraują. Taip dažniausiai nutinka, kai ne pagal protokolą tuos vaistus naudoja“, – pažymėjo pašnekovas.
Atliekant medikamentinį abortą, pasak jo, dažniausiai nebūna jokių komplikacijų.
„Problema yra tame, kad jeigu ne pagal protokolą naudoji, nėštumas gali nenutrūkti, gali toliau vystytis maždaug vienai iš 200 moterų. Retais atvejais gali būti ilgiau trunkantis kraujavimas. Yra tam tikros ligos ar tam tikrų vaistų vartojimas, kai šitie vaistai, kurie naudojami medikamentiniam nėštumo nutraukimui, netinka“, – pasakojo V. Klimas.
Jis įsitikinęs, kad įteisinus medikamentinį abortą nebus taip, kad abortų daugės.
„Tokios baimės nepagrįstos. Abortas yra ne priežastis, abortas yra pasekmė neplanuoto pastojimo. Moteris nutraukia ne bet kokį, o tik nepageidaujamą, nenorimą, ne laiku įvykusį nėštumą.
Pats nėštumas yra susijęs su nemaža rizika moterų sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija priskaičiuoja, kad kasmet maždaug 300 tūkst. moterų miršta dėl su nėštumu susijusių priežasčių. Vadinasi, jeigu joms laiku ir kvalifikuotai nėštumas būtų nutrauktas, didžioji dalis visų moterų liktų sveikatos“, – pasakojo medikas.
Visą „LNK Žinių“ pokalbį su juo galite rasti čia:
