„Žinių radijo“ laidoje „Persona Grata“ tarpušvenčio metu kalbėjęs kunigas atkreipė dėmesį, kad Advento laikotarpis buvo geras metas leisti aplinkai suformuoti pamokslą tau pačiam bei pasikrauti.

„Kasdienybėje reikės gyventi. Iš kur tų jėgų semtis, jei neturėsi savyje lobio? Jei neturėsi savyje atraminio taško, jei nepasitikrinsi savo santykių, jeigu neatsiprašysi, neatleisi, tai kokia tada vėl ta kasdienybė Naujuose metuose? Tie niekuo neįpareigojantys lūkesčiai, kurie neturi nieko bendro su viltimi? Lūkesčiai visada nuvilia, tik viltis teikia žmogui stiprybės. Santykiai – vėl vienas kitam būsime vilkais, vėl konkuruosime?“, – kalbėjo R. Doveika.

Tad Adventas tikintiesiems, pasak jo, suteikia didelį ramstį.

„Visi kiti turbūt suvartoja šias šventes, šias dienas ir turbūt vėl bus pasiryžę, išalkę vėl kažką vartoti ateinančiais metais“, – svarstė R. Doveika.

Teigia, kad pandemijos pamokų neišmokome

R. Doveika atkreipė dėmesį, kad bažnyčia prašo apsaugo nuo maro, karo ir bado. Kova su maru, pasak jo, nebuvo ir nėra lengva.

„Mes matome, kas šiandien vyksta Kinijoje. Tai pamoka, kurios turbūt niekada daugiau nereikėtų pakartoti, kuo mes buvome beveik susigundę. Pasaulis tam tikra prasme išsisprendė problemą, Kinija rodo mums tai, nuo ko mes visi pradėjome – perpildytos ligoninės, masiškai miršta žmonės ir nebeteikiama net teisinga statistika, paduodamas kažkoks iškreiptas iliuzijų paketas. Neišmokome mes pandemijos pamokos“, – konstatavo dvasininkas.

Jo vertinimu, pandemija sudraskė tai, ką lietuvių tauta buvo sugebėjusi susikurti Baltijos kelyje.

„Pandemija mums sudraskė šitą kelią, mes sudraskėme Baltijos kelią – mes ištraukėme vienas kito ranką, mes susipykome, kiek bjaurių žodžių vienas kitam pasakėme“, – pastebėjo R. Doveika.

Pandemija

Kunigas pastebėjo, kad, anot jo, aukštesnes pareigas visuomenėje einantys žmonės arba vadinamieji influenceriai tiesiog pasimėgaudami bandė „kuo bjauriau apspjauti kitaip mąstantį žmogų“.

„Čia aš mačiau sudraskytą Baltijos kelią. Mes maro pamokos neišlaikėm“, – sakė dvasininkas.

Kur yra Dievas karo akivaizdoje?

Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, jis išskyrė du, pasak R. Doveikos, unikalius dalykus.

„Šiemet mes Kalėdas šventėme sekmadienį. Krikščionims sekmadienis yra Velykos, prisikėlimas. Švęsti gimimą, Dievo įsikūnijimą, tapimą žmogumi sekmadienį, kuris taip pat yra prisikėlimo, vilties ir gyvenimo žinia, yra labai stipru“, – atkreipė dėmesį kunigas.

Tai, jo teigimu, yra pati didžiausia viltis, kad karo patyrimą įveiksime.

„Mes galime susitelkę šį karą išgyventi. Gali šiame kare Velykos įvykti – laimėti gyvenimas ir gyvybė“, – pabrėžė R. Doveika.

Jis pasakojo per šiuos metus sulaukęs labai daug klausimų: kur Dievas? Kodėl leidžia vaikus žaislais laikyti? Kodėl leidžia žudymus, masines kapavietes ir kitus baisius dalykus?

„Aš visada žmonių klausiu: jums reikia mandagaus ar tikro atsakymo? Mandagus tai bus nieko neįpareigojantys pašnekesiai ir atsidusimai. Jei bus teisingas atsakymas, jis bus labai skaudus ir tau jis nepatiks. Dievas yra ten, kur mes jį padėjome – šiukšlyne.

Kai šiandieninė Vakarų visuomenė išmetė Dievą, kūrėją, tvarką, darną, prigimtį, sąžinę, dorą, pačią taiką į šiukšlyną, tai ten jis ir yra“, – sakė dvasininkas.

Visuomenė, pasak jo, išmetė Dievą.

„Mes išmetėme Dievą iš šeimos, iš vyro ir moters, ir prigimties,. Iš įstatymų, iš visuomenės gyvenimo, iš švietimo sistemos, iš tarpusavio sugyvenimo, doros. Mes išmetėme Dievą, sakydami, kad dabar nėra nei nuodėmės, nei herojiškumo. Kur mes jį išmetėme, ten jis ir yra. Kas nori eiti į sąvartyno ieškoti Dievo? Ten smirda, šiukšlės. Mūsų šiandieninėje Europoje Dievas yra šiukšlyne“, – konstatavo R. Doveika.

Dievas, kaip tęsė kunigas, aiškiai parodo, kad šiandieniniame gyvenime „patys pavojingiausi žmonės yra nepriekaištingos reputacijos ir labai teisūs žmonės.“

„Jie ir Kristų prie kryžiaus prikalė“, – teigė pašnekovas.

Jis taip pat sakė, kad demokratija pagimdė žiaurų ginklą – atmetimo, sunaikinimo kultūrą.

„Jei statistika teisinga, 74 proc. žmonių bijo pasakyti savo nuomonę“, – pastebėjo kunigas.

Vis dėlto R. Doveika sakė įžvelgiantis vieną pozityvų karo efektą, kuris, anot jo, gali išgelbėti mūsų Baltijos kelią – mūsų tautą.

„Išgelbėti mūsų santykius. (…) Matau vieną labai gražią viltį, kad ši patirtis gali mus išgelbėti sutelkdama ž mes galime, apsispręsdami vienas už kitą, išspręsti daugybę problemų. Bažnyčios pavirto vietomis, kurios buvo renkami medikamentai, kuriose buvo siuvami ir gaminami maskuojantys tinklai karo frontui, mes priėmėme labai daug žmonių į savo namus“, – vardijo dvasininkas.

Ukraina

Tad šią karo pamoką, pasak jo, turime išmokti ir kovoti su susvetimėjimu.

„Kai kurie dalykai mums tampa užduotimi“, – paaiškino R. Doveika.

Dievas, kaip sakė kunigas, yra šalia kiekvieno nuskriausto žmogaus, patiriančio tragediją, kurią sukėlė kitas žmogus, patiriantis savo gyvenimo tragediją.

„Manau, kad didžiausia problema mūsų, kuriuos mes bando0me įvardinti religingais arba bent jau Dievo egzistenciją pripažįstančiais žmonėmis, yra tai, kad mums labai sunku pripažinti tai, ką teikia Dievas“, – sakė R. Doveika.

„Karus sukuriame mes, nepasitikėjimą sukuriame mes, atmetimą sukuriame mes, nepriteklių sukuriame mes, žmogaus izoliavimą iki totalaus vienišumo sukuriame mes. Dievas sukuria laisvą žmogų ir davė visus įrankius – sąžinę, dorą ir prigimtį. Šiandieninė mūsų civilizacijos tragedija yra tai, kad dabar deklaratyviai mes galime ir tarsi turime deklaruoti, kad mes kartu jėga, bet iš tikrųjų mes esame vienas kitą eliminavę iš vienas kito gyvenimo“, – kalbėjo pašnekovas.

Kalbėdamas apie žiaurų V. Putiną, dvasininkas sakė, kad Dievas, sukūręs laisvą žmogų, labai stipriai rizikavo ir tai yra Dievo kančia.

„Mesatome žmogų, kuriam taip pat daro įtaką jo apsisprendimas“, – atkreipė dėmesį R. Doveika.

Jis paaiškino, kad Dievą žmonės išmetė vedami puikybės, savyje nenorėdami rasti vietos kažkam kitam.

Visą „Žinių radijo“ pokalbį su dvasininku žiūrėkite čia: