Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius LNK sakė, kad šildymo sąskaitos, palyginus su praėjusių metų gruodžiu, yra gerokai išaugusios – vidutiniškai apie 27 proc.
„Tad suprantama, kad daliai vartotojų susimokėti tampa sunkiau“, – sakė pašnekovas.
Jo teigimu, už lapkričio mėnesio sąskaitas vėluojančiųjų atsiskaityti gyventojų skaičius yra išaugęs maždaug 10 proc.
„Yra praleistas 30 dienų laikotarpis pasibaigus mėnesiui“, – paaiškino V. Lukoševičius.
Daugiausia skolininkų, anot asociacijos vadovo, yra didžiuosiuose šalies miestuose, kur gyventojų apskritai yra daugiausiai.
„Jei imtume santykį, tai vieną mėnesį būna vienuose miestuose, kitą – kituose. Visaginas, būdavo, daugiau vėluoja, bet griežto dėsningumo nėra“, – sakė pašnekovas.
V. Lukoševičius sakė, kad didžiųjų miestų gyventojų skola bendrai sudaro apie 12 mln. eurų. Tiesa, praėjusiais metais į Naujuosius žmonės žengė labiau įsiskolinę – tuomet skola siekė per 14 mln. eurų.
„Tai turbūt susiję su kita aplinkybe, kadangi šiais metais išplėstas kompensacijų dydis apimtys. Ten yra sąlyga, kad jei buitiniai vartotojai nori gauti kompensaciją, jie neturi būti vėlavę su atsiskaitymais arba sudarę sutartį dėl skolų atidėjimo. Tai žmonės, kurie tikisi kompensacijų, tiesiog privalo laiku apmokėti šildymo sąskaitas. Tai čia vienas iš faktorių, kuris skatina geriau mokėti šiemet“, – sakė asociacijos prezidentas.
Jis paaiškino, kad yra kelios skolų rūšys: beviltiškos, socialinių būstų skolos, kur yra didelės sumos – po 500-700 už vieną būstą.
„Jei mes kalbame apie einamąsias skolas, tai čia maždaug 100-200 eurų sumos vėlavimai būna už vieną, du mėnesius“, – kalbėjo V. Lukoševičius.
Didžiausios skolos, pasak laidos dalyvio, susidaro socialiniuose būstuose, kur gyvena šeimos su mažais vaikais.
„Skolos čia gali siekti kelis tūkstančius eurų. Ten yra jau sudėtinga situacija“, – teisė šilumos tiekėjų atstovas.
Jo teigimu, skola skaičiuojama ir ji išieškoma yra visuomet iš skolininkų buto.
„Išskirstoma yra tik šiluma, kuri sunaudojama tame pastate. Čia yra tas solidarumo kriterijus, tačiau apmokėjimas yra individualus ir čia jau su kiekvienu vartotoju atskirai diskutuojama, ieškoma būdų, kaip atsiskaityti už tą šildymą“, – paaiškino V. Lukoševičius.
Jei skolos būna pripažįstamos kaip beviltiškos – t. y. Susidaro socialiniuose būstuose, iš kurių nepavyksta išieškoti, tuomet visa tai šilumos tiekėjams tenka nurašyti prie nuostolių.
„Kadangi šilumos tiekėjų įmonės yra savivaldybių įmonės, tai reiškia, kad apmoka savivaldybė. (…) Kitaip sakant, visi mokesčių mokėtojai apmoka tokią skolą. Mano nuomone, tai nėra teisinga. Jei skola yra už socialinį būstą, tai parama turėtų būti skiriama iš atitinkamų socialinės paramos fondų, ne iš savivaldybių“, – sakė pašnekovas.
V. Lukoševičius taip pat sakė, kad jei orai bus panašūs ir neateis dideli šalčiai, tai ateinančių mėnesių šildymo sąskaitos bus panašios į praėjusių metų.
„Labai didelių pokyčių nesitikime, nes apie 10-12 proc. vartotojų įprastai vėluoja atsiskaityti. Tada ta suma keliasi į kitus mėnesius, bet daugiametė praktika rodo, kad daug žmonių per vasaros laikotarpį, kai šildymo nebėra, susimoka šitas skolas“, – pridūrė V. Lukoševičius.
Visą LNK pokalbį su šilumos tiekėjų atstovu žiūrėkite čia:
