Apie tai buvo kalbama „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ penktadienį.

Tarptautinio saugumo ir gynybos centro Taline tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius laidoje akcentavo, kad karo Ukrainoje eiga 2023-iaisiais labai daug priklausys nuo Vakarų paramos.

„Amerikiečiai dabar pradėjo kalbėti apie Bradley kovos pėstininkų mašinas, Vokietijos opozicijos lyderis irgi labai pradėjo spausti Vokietijos vyriausybę, kad reikia Leopard tankus perduoti, nevilkinti. Tai iš tikrųjų viskas priklauso nuo to, ar Vakarai norės ir galės tuos resursus suteikti. Ne tik karinius, bet ir finansinius resursus“, – pastebėjo laidos dalyvis.

Ukrainos ekonomikos funkcionavimui, pasak jo, iš Vakarų reikia maždaug 7 mlrd. dolerių paramos kiekvieną mėnesį.

„Tai yra dideli pinigai. Tai ir Vakarų valia yra vienas iš tų susisiekiančių indų, kurie nulems, kiek Ukraina sėkmingai kariaus. Pačios Ukrainos pajėgumais aš neabejoju – jie parodė tiek savo strateginį talentą, tiek kooperacinio meno talentą, gebėjimą labai nustebinti savo priešininkus, kurti jiems strateginius, operacinius siurprizus kurti jiems“, – konstatavo T. Jermalavičius.

Jis paaiškino, kad taip pat labai svarbu yra geras karių ruošimas Vakaruose, ypač – štabų karininkų, jaunesniųjų karininkų rengimas, kad Ukrainos kariuomenė gebėtų vykdyti plataus masto puolamąsias operacijas.

Ukraina

„Patys ukrainiečiai turi valią, nepaisant atakų prieš infrastruktūrą ir panašių nuostolių, jie vis tiek tą valią labai stipriai išlaiko. Jų tiesiog nereikia palikti. Aišku, karas nėra linijinis dalykas, nutinka įvairių dalykų, netikėtumų. Saugiausias variantas yra sakyti, kad nebus daug geriau arba geriau nei dabar, bet bus panašiai ar taip pat, kaip dabar – Ukraina lėtai, bet užtikrintai daro progresą, pažangą, išlaiko pagreitį, iniciatyvą, nors kai kur ir ginasi“, – sakė Tarptautinio saugumo ir gynybos centro Taline tyrimų vadovas.

„Bet tikrai neatmeskime, kad įvyks kažkoks prasilaužimas strategine kryptimi, pavyzdžiui, Pietuose, link Krymo, kur sukels didelį šoko politinį efektą Maskvoje“, – teigė T. Jermalavičius.

Ragina nenuvertinti priešo: dar turi ir geležies, ir žmonių

Atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas antrino, kad Ukrainos sėkmės raktas – Vakarų rankose.

„Įvairių ekspertų vertinimais ir atvirų šaltinių duomenimis, Ukraina šiuo metu turi tarp 900 ir 1 tūkst. tankų. Rusai kare Ukrainoje arba kažkur šalia naudoja apie 2 tūkst. – tai yra grubiai du kartus daugiau. Rusijai nereikia prašyti kažkieno pagalbos – žinoma, ji bando gauti iš Irano, Šiaurės Korėjos, bet yra skaičiuojama, kad nuo 10 iki 14 tūkst. tankų yra kažkur Rusijos platybėse, sandėliuose. Tegul dalis surūdijusi ir blogos būklės, bet iš 3 vieną jie tikriausiai gali sumontuoti. Tai nenuvertinkime priešo: geležies yra, žmonių taip pat“, – sakė ekspertas.

Vis dėlto, G. Bagdonas sakė abejojantis, ar rusai galėtų įgyvendinti sėkmingą plataus masto puolimą, tačiau gintis, anot jo, okupantai gali.

„Jie gali pabandyti, bet didelės sėkmės nebūtų, nes kokybė labai prasta“, – kalbėdamas apie rusų puolimo potencialą sakė atsargos pulkininkas.

Pašnekovas paaiškino, kad kokybine prasme ukrainiečiai yra aukštesnio lygio.

Gintaras Bagdonas

„Aš kalbėjau apie tankus, bet tas pats ir su artilerija, kuri gali skirtis nuo 1 iki 4 kartų kiekio prasme Rusijos naudai. Šarvuočių, aviacijos – taip pat. Visur kokybe atsilieka, bet kiekiai yra didžiuliai“, – sakė G. Bagdonas.

Jo teigimu, jei ukrainiečiai artimiausiu metu gautų šiuolaikinių tankų, reikalingų puolimui, tai turėtų didelės įtakos jų sėkmei.

Realistiškiausias scenarijus

Vis dėlto realistiškiausias scenarijus, pasak T. Jermalavičiaus, yra toliau besitęsiantis, kintančio intensyvumo karas visus metus.

„Tai būtų taip, ką dabar turime, su galbūt progresu iš Ukrainos pusės, bet tie riboti Ukrainos turimi resursai, net ir kokybiškesni, priešpastatyti tai masei, kurią generuoja Rusija, priveda prie labai lėto progreso mūšio lauke, o kai kuriais atvejais net gal ir regreso“, – paaiškino ekspertas.

Ilgo, sekinančio karo tikimybę tarp gana panašių priešininkų, kaip pastebėjo jis, rodo ir istorinių konfliktų patirtys: pavyzdžiui, Irako ir Irano karas.

„Tai tikėtinas scenarijus, gal net labiau nei tas optimistinis, nors nenuvertinčiau ir jo. Aš manau, kad Putino režimas stengiasi vilkinti konfliktą, tikėdamasis, kad jų ta masė padės išgyventi, o Vakarų ir ukrainiečių valia susilpnės (...) ir, galų gale, kažkokie politiniai pokyčiai Vakaruose nutiks“, – sakė Tarptautinio saugumo ir gynybos centro Taline tyrimų vadovas.

Vis dėlto taip veikdamas, Putino režimas, anot T. Jermalavičiaus, irgi rizikuoja, nes įtampos gali kauptis ir Kremliaus viduje.

„Dažnai tokie karai pasibaigia ar jų dinamika pasikeičia, įvykus kažkokiems radikaliems politiniams pokyčiams vienoje ar kitoje pusėje jų viduje, kada nebematoma karo perspektyva, o vienintelis išėjimas yra jį nutraukti. Rizika tokia egzistuoja Putino režimo pusėje. Mums reikia bandyti ieškoti būdų, kaip konvertuoti situaciją mūšio lauke į kažkokį politinį efektą Rusijoje“, – teigė laidos dalyvis.

Tų vidinių turbulencijų Rusijoje, kaip pastebėjo jis, požymių jau galima matyti.

G. Bagdonas atkreipė dėmesį, kad Irano vadovas pareiškė svarstantis tiekti Rusijai balistines raketas – tokiu atveju, anot atsargos pulkininko, Vakarai turėtų dėti pastangas amortizuoti galimą žalą.

„Aš atmetu kitokį variantą nei Ukrainos pergalės, tik (klausimas) laike. Valia gintis yra akivaizdi, tik klausimas, kiek laiko tai užtruks – ar metus, ar ilgiau, ar tai bus ilgas konfliktas. Scenarijų yra įvairių ir nuo įvairių dedamųjų priklauso jo baigtis“, – paaiškino pašnekovas.

Jo teigimu, didelės įtakos okupantų praradimams turi prastai organizuota, stringanti logistika.

„Užtektų didesnio ukrainiečių proveržio prie Azovo jūros ir Kremliaus režimas jau galima pradėtų braškėti“, – įvardijo G. Bagdonas.

„Matydamas dabartinę dinamiką, aš labiau optimistas – manau, kad ukrainiečiai sukurs kažkokią dinamiką, kur bus didelis proveržis strategine kryptimi. Tai turės didelę įtaką tiek Vakarų tolesnei valiai dar labiau stiprinti savo paramą, tiek Rusijos režimo vidinei dinamikai. Vis dėlto tai, kad vyksta mūšio lauke, turi didelę įtaką tiems politiniams procesams abiejose pusėse. Reikia laikyti kumščius, kad Ukrainai tai pavyktų“, – pridūrė T. Jermalavičius.

Visą „Žinių radijo“ pokalbį su ekspertais žiūrėkite čia: