Paskutinius mėnesius prezidento G. Nausėdos vizituose užsienyje, pastebimas naujas klausimas – istorinė atmintis. Lapkritį Prahoje prezidentas atidarė Lietuvos genocido centro parodą, supažindinančią su sovietų vykdytais lietuvių trėmimais. Prezidentas G. Nausėda ragina komunistinę Sovietų sąjungą pasmerkti, kaip yra pasmerkta nacistinė Adolfo Hitlerio Vokietija.
Tik G. Nausėda sako, kad klausimas, kuris režimas yra labiau pragaištingas.
„Čia lygybės ženklo, ko gero, ir negalima dėti. Nes nacizmo siautėjimas tęsėsi viso labo tik nuo A. Hitlerio atėjimo į valdžią iki 1945 metų – 12 metų. O šito sovietinio maro pasekmes mes jaučiame nuo 1917 metų. Ir ši ideologija, mutuoja, vis atgimsta naujais pavidalais“, – kalbėjo prezidentas G. Nausėda.
Kremliaus vadovas V. Putinas jau atvirai dėsto, kad savomis laiko žemes, kurios buvo Sovietų sąjungos, ar net Rusijos imperijos žemėlapiuose.
„Yra siekiama ekspansijos ir tai yra nepaprastai pavojingas režimas. Štai kodėl mes turime pirmiausia suvokti“, – tikino šalies vadovas G. Nausėda.
Istorijos instituto vadovas sutinka – dabar Rusijos šlovinamas Sovietų režimas ir jo nusikaltimai vakaruose nebuvo tinkamai įvertinti.
„Ir sudarė dirvą naujosios ideologijos – rašizmo suklestėjimui. Ir toks nepasmerkimas visuotinis tam tikro režimo, konkrečiai komunistinio, jis yra viena iš priežasčių, kodėl kyla nauji karai“, – LNK sakė Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis.
Lenkų lyderiai su naciais lygina ir sovietinį, ir dabartinį V. Putino režimą.
„Kaip nacistinė Vokietija paskelbė totalinį karą, pamačiusi, kad pralaimi, taip šiandien Rusija daro tą patį“, – kalbėjo Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.
Vakarų europiečiai sovietus mato kitaip, nes su jais ir nesusidūrė.
„Vakarų pasaulyje komunizmo nusikaltimai buvo vertinami kaip tam tikras lokalus reiškinys. Ir kažkuria prasme buvo bijoma net atverti tai“, – kalbėjo istorikas A. Nikžentaitis.
Josifas Stalinas buvo vakarų sąjungininkas prieš A. Hitlerį.
„Britai, prancūzai ir sovietai, tai jų požiūris į II Pasaulinį karą, kad ir kaip mums šiandien atrodytų keista, paradoksalu, bet jis yra pakankamai panašus“, – LNK kalbėjo istorikas Algimantas Kasparavičius.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikino, jog vis dar kai kuriuose Europos Sąjungos šalių yra veikiančios Komunistų partijos.
Lapkritį Vokietijos parlamentas pripažino genocidu badą Ukrainoje, kurį prieš 90 metų dirbtinai sukėlė J. Stalinas.
O kai šiemet mirė paskutinis Sovietų sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas, tas pats Vokietijos parlamentas jį pagerbė tylos minute.
Palankiai M. Gorbačiovo vaidmenį istorijoje įvertino ir britai, amerikiečiai.
„Rytų Europa ir Baltijos šalys smarkiai supranta viską gerokai supaprastintai. Nesidairyti per petį išmoko vakarai, aš tikiuosi, kad prie vakarų prisiglaudusi rytų Europa, kuri bando tapti vakarų pasaulio dalimi, irgi išmoks šią paprastą taisyklę“, – kalbėjo istorikas A. Kasparavičius.
Anot jo, vakarų Europos istorinė atmintis jau seniai yra grindžiama principu, kuris rytų europiečiams gali skambėti baisokai – net su kruviniausiais tironais yra galimi kompromisai. O tai gali galioti ir dabartiniam karui Ukrainoje.
„Jeigu tos pergalės mūšio lauke pasiekti nepavyks, tada bus ieškoma kompromiso. Ir jis bus daromas kaip ir visais kitais atvejais – kada jis buvo daromas XX amžiuje, XIX, XVIII amžiuose – darant nuolaidas iš jų pusės. Kada viską pastatai ant vienos pusės, pralaimėjimas gali ateiti labai greitai“, – tikino istorikas A. Kasparavičius.
Anot istorikų, istorinę atmintį pirmiausia formuoja istorijos dalyviai, aukos ir aukų artimieji.
„Kada politikai pradeda kištis, arba koreguoti, teikti siūlymus, dažniausiai mes turime rezultatą tokių iškreiptų tyrimų ir iškreiptos situacijos“, – teigė istorikas A. Kasparavičius.
O istoriko A. Nikžentaičio nuomone, politiko sprendimais gali būti kuriami institutai, fondai naujiems tyrimams finansuoti. O tai yra ypač aktualu istorinius kompleksus jaučiančiose šalyse.
„Galbūt ir pašalins tuos politinius pančius, kurie dažnai ir tyrėjus ribojo imtis tų lyginamųjų tyrimų“, – LNK sakė A. Nikžentaitis.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
