„Šiandien Kinijos valdžios institucijų duomenys neskelbiami, todėl, siekdami didesnio saugumo, esame pirmieji Europoje, kurie vykdysime tokią veiklą. Teigiamo testo atveju svarbu išsiaiškinti, kokios tai atmainos. Esame labai ramūs ir tikimės, kad Kinijoje paplitusios atmainos jau anksčiau nustatytos ir mūsų šalyje“, – kalbėjo Italijos sveikatos ministras Orazio Schillaci.
Du skrydžiai iš Kinijos į Milaną jau buvo vieni pirmųjų, kurių keleiviai privalėjo atlikti testus. Ir daugiau nei pusės keleivių testai – teigiami.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) turimais duomenimis, šiuo metu Kinijoje nustatoma apie 30 tūkst. COVID-19 atvejų per dieną. Tad Europos Komisija ieško būdų, kaip sustabdyti plitimą ES šalyse.
„Naujų atmainų, dėl kurių reikėtų nerimauti, nėra. Ir šalys diskutavo, koks turėtų būti atsakas į turistus“, – LNK sakė SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius.
Tačiau virusologas Saulius Čaplinskas į tokį Italijos planą stabdyti COVID-19 virusą žiūri skeptiškai. Esą testavimas virusą tik pristabdys.
„Atsiminkime, ribojimai buvo įvesti ir daugelyje kitų šalių, ES viduje. Tai turėjo tik tam tikrą teigiamą efektą tam tikrą ribotą laikotarpį. Žiūrint iš ilgesnės perspektyvos virusas vis tiek išplito“, – LNK teigė S. Čaplinskas.
Be to, kitos ES šalys šių priemonių imtis bent kol kas nežada. O kol nėra bendro ES nutarimo, sugaudyti visus COVID-19 sergančius Kinijos piliečius vilties mažai.
„Taisyklės turėtų būti vienodos visoje ES, su tuo dirba ir vyriausybės. Manau, kad mes jau išmokome COVID-19 pamokas ir svarbiausia yra sveikata“, – LNK tikino Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė.
Tad kol nėra naujų COVID-19 atmainų, privalomų keliautojų iš Kinijos testavimo nesvarsto ir Lietuva.
Per šiuos metus Lietuvos išorės sieną kirto daugiau nei 3 milijonai asmenų, iš jų Kinijos piliečių buvo vos per tūkstantį, taip rodo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenys.
O ir tiesioginių skrydžių iš Lietuvos į Kiniją oro uostai nevykdo.
„Lietuva kol kas stebi situaciją, sekoskaitą mes vykdome. Tikimės, kad ir toliau vykdysime, didinsime apimtis ir stebėsime, ar neatsiranda naujų variantų“, – teigė SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius A. Ščeponavičius.
Turizmo asociacija pabrėžia, kad skaičiais aklai pasikliauti neverta. Bendroje Lietuvos statistikoje atsiranda tik tie Kinijos piliečiai, kuriems Lietuvos siena yra pirmoji kirsta išorės siena. Tai reiškia, kad jei keliautojas atvyko iš Šengeno zonos, į statistiką jis nepakliūna.
„Lietuvoje į Kinijos statistiką patenka ir Taivanas. Tai šiuo atveju ja remtis nereikėtų“, – sakė Ž. Gavelienė.
Be to, turizmo asociacija pabrėžia, kad Lietuva nėra itin populiari kinų turistų kryptis.
„Nereikia turėti iliuzijų, kad kinai po Naujųjų metų pradėtų keliauti į Lietuvą. Tikrai taip nebus“, – sakė Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė.
Tą mato ir virusologai. Esą užkratas gali sklisti ne iš Kinijos, vykstantis intensyvus keliavimas Šengeno zonos šalyse kelia ir daugiau grėsmių platinti virusą.
Sveikatos specialistas įsitikinęs, kad ši kova beprasmė.
„Reikėtų paprasčiau grįžti prie to, kas buvo kalbama nuo pat pradžių, – pasistengti maksimaliai apsaugoti senjorus, tuos, kam, infekcija kelia didžiausią pavojų“, – tikino S. Čaplinskas.
Privalomo atvykėlių iš Kinijos tikrinimo dėl COVID-19 imasi ir JAV. Nuo sausio 5 dienos prieš skrydį iš Kinijos keleivis turės pateikti neigiamą testą. Vien tik per tris pirmąsias gruodžio savaites, kaip yra manoma, virusu šalyje užsikrėtė apie 50 milijonų žmonių.
Mokslininkai įspėja, kad dėl šio protrūkio gali atsirasti naujų infekcijos atmainų, kurios išplis į užsienį.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
