Gruodžio 28 d. krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas Albertas Dapkus pasirašė valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį.
„Efektyviai krašto apsaugai yra svarbu ir gynybos visuotinumas. Turime sudaryti tinkamas sąlygas piliečiams rinktis, kaip prisidėti prie šalies saugumo – vieni renkasi profesinę karinę tarnybą, kiti prisideda prie Krašto apsaugos savanorių pajėgų ar Lietuvos šaulių sąjungos“, – teigia sutartį pasirašęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Vienas svarbiausių LŠS finansavimo ateinančiais metais prioritetų – šaulių aprūpinimo gerinimas, įsigyjant automatinių šautuvų, šarvinių liemenių, šalmų ir lauko uniformų. Šios investicijos leis pagerinti šaulių pasirengimą ginkluotai valstybės gynybai. Kariniam rengimui ir aprūpinimui bus skirta virš 2 mln. eurų, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Pilietiškumo ugdymui ir jaunųjų šaulių veikloms bus skirta daugiau nei 2 mln. eurų. Toliau bus tęsiamas šių metų birželį startavęs Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų remiamas LŠS Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas 9 klasių moksleiviams. Šis kursas yra svarbi nauja iniciatyva, suteikianti mokiniams praktinių išgyvenimo lauko sąlygomis bei pirmosios pagalbos žinių, supažindinant su bendrąja sauga ir galimybėmis prisidėti prie valstybės gynybos. 2023 m. bus didinamos kurso apimtys, planuojama apmokyti iki 50 proc. bendro 9 klasių moksleivių skaičiaus.
Siekiant užtikrinti efektyvų LŠS funkcijų vykdymą ir sklandų veiklos organizavimą, bus finansuojamas didesnis etatų Lietuvos šaulių sąjungoje skaičius. Tam bus skirta beveik 500 tūkst. eurų.
2021 m. Lietuvos šaulių sąjungai buvo skirta 2,2 mln. eurų, 2022 m. buvo skirta 7 mln. eurų.
