Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Donatas Blinstrubis. Tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai.
STT pareigūnų surinktais duomenimis, valstybės tarnautojams prilyginti asmenys – sostinėje registruotos kelių tiesimo bendrovės vadovas Gintautas Matulevičius ir jo pavaduotojas Mindaugas Karpičius – įtariama, siekdami turtinės naudos, galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi bei pažeisti teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos priežiūros taisykles ir kitus teisės aktų reikalavimus.
Tyrimo metu surinkta duomenų, kad 2020 metų gegužės-rugsėjo mėnesiais, įgyvendinant iš valstybės ir Neringos savivaldybės administracijos lėšų finansuojamą, Neringoje esančios Taikos gatvės dalies rekonstrukciją, beveik 2000 tonų rekonstrukcijos metu susidariusių statybinių atliekų – frezuoto asfalto – buvo neteisėtai išpilta ir išstumdyta valstybės saugomose teritorijose.
Turimais duomenimis, už 1,72 km ilgio kelio atkarpos tvarkymą atsakingi kaltinamieji, žinodami, kad projekte nėra numatytos galimybės panaudoti seną asfaltą ir, kad pagal projektą rekonstrukcijos metu susidarančios statybinės atliekos privalo būti perduotos atliekų perdirbėjui, galimai organizavo šios statybinės atliekos neteisėtą panaudojimą saugomose teritorijose. Nustatyta, kad senas asfaltas buvo supiltas suformuojant rekonstrukcijai uždaryto kelio apvažiavimą bei kelis miško keliukus, esančius Neringoje. Aplinkosaugos specialistų vertinimu, šiais veiksmais, manoma, buvo padaryta žala Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, Parnidžio ir Alksnynės kraštovaizdžio draustiniams bei Nidos senovės gyvenvietei, vadinamai Penkių kalvelių gyvenviete.
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos nustatė, kad gamtai padaryta turtinė žala galimai viršija 5,6 mln. eurų, atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai – mechaniškai suslėgta ir sužalota miško paklotė, žolinė danga, želdiniai, sunaikintos būdingos pievos pakeistas kraštovaizdžio tipas ir kt.
Abiem bendrovės vadovams ir juridiniam asmeniui UAB „Akordas 1“ pareikšti kaltinimai pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius – 228 straipsnio („Piktnaudžiavimas“) 2 dalį, 270 straipsnio („Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas“) 2 dalį bei 271 straipsnio („Saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimas ar suniokojimas“) 1 dalį.
Siekiant užtikrinti, kad valstybei padaryta žala būtų atlyginta, ikiteisminiam tyrimui vadovavusio ir valstybinį kaltinimą teisme palaikysiančio prokuroro nutarimu abiejų bendrovės vadovų ir juridinio asmens turtui, kurio vertė apie 2 mln. eurų, taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
Tam, kas piktnaudžiavo siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, Baudžiamasis kodeksas numato baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų. Už aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimą, kai gamtai buvo padaryta didelė žala, asmenys griežčiausiai gali būti baudžiami laisvės atėmimu iki šešerių metų. Tas, kas sunaikino ar suniokojo valstybinį parką, rezervatą, draustinį, ar kitą valstybės saugomą gamtinę teritoriją, griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Primename, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmenys yra nekalti, kol teismas nepatvirtina jų kaltės.
