Miško vagis pričiupęs Marius nusistebėjo pareigūnų reakcija: kai toks požiūris, tuoj viską išvogs

Molėtų rajone neteisėtą miško kirtimą demaskavęs sodybos šeimininkas teigia apčiuopęs gudrią miškų vagystės schemą. Tačiau labiausiai jį stebina tai, kad valstybinės institucijos nesaugo valstybės turto – miškų.

Aptiko gudrią schemą

Videniškių girininkijos veiklos zonoje sodybą turintis Marius valstybinėje žemėje pastebėjo įtartinus miško kirtimus. Jo tapatybė redakcijai žinoma, tačiau jis nenorėjo būti viešai įvardintas.

„Čia yra labai gudri schema. Atvažiuoja autobusiuku kirtėjai ir kerta mišką. Paklausus, ką jie čia daro, sako, kad turi leidimus. Bet jų neparodo. Nukirsti medžiai vežami į kitą vietą. Ten smulkinami į malkas ir išvežami. Išvežami nedideliais kiekiais. Vežant tik iki vieno kietmetrio nereikia medienos gabenimo lapo. Jie tai žino. Tokiais kiekiais nuolat veža. Ir viskas – šalia žmonių sodybų. Neseniai buvo labai stipriai išaugusi malkų kaina, tai vagys siautė kaip reikiant. O dabar valstybė neišsiaiškina, kam priklauso miškas. Tai taip jie tą mišką ir saugo. Kai toks požiūris, tuoj viską išvogs“, – teigė Marius.

Vyro nurodyta vieta Regia.lt žemėlapyje iš tiesų žymima kaip miško žemė.

Sodybos šeimininkas pats bandė kreiptis į valstybines institucijas ir pranešti apie įtariamą miško vagystę. Tačiau nesėkmingai: jos nesutarė, kas konkrečiai valdo kertamą mišką.

Taigi galiausiai vyras pagalbos kreipėsi į Delfi redakciją.

Pareigūnai nustatė pažeidimą

Delfi paklausimo sulaukę Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atliko patikrinimą ir nustatė, kad Mariaus įtarimai pagrįsti: miškas kirstas neteisėtai.

Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento pareigūnai savo atsakyme nurodė, kad kirtimai atlikti Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio valdose: „AAD MKD Panevėžio miškų kontrolės skyrius patikrino jūsų pateiktą informaciją ir atliko apžiūrą VĮ Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio Videniškių girininkijos 1054 kvartalo 454, 453, 452 taksaciniuose miško sklypuose.

Vykdytam kirtimui nėra išduoto leidimo kirsti mišką ar pateikto ir suderinto pranešimo apie ketinimą kirsti mišką. Dėl vykdytų kirtimų pradėtas tyrimas. Kirtimas vykdytas valstybiname nesuformuotame žemės sklype.“

Marius teigė užfiksavęs, kad neteisėtai gali būti iškirstas didelis miško plotas. Taigi, Aplinkos apsaugos departamento paklausėme, kiek medienos preliminariai gali būti iškirsta? Ir kokia piniginė žala valstybės turtui galėjo būti padaryta? Taip pat teiravomės, ar jau yra nustatyti pažeidėjai? Ir kokia atsakomybė jiems gresia?

Vis dėlto Aplinkos apsaugos departamentas į šiuos klausimus neatsakė: „Kadangi šiuo metu vyksta tyrimas, kad nebūtų pakenkta procesui, kol kas negalime atskleisti visų detalių. Apie tyrimo rezultatus informuosime jam pasibaigus.“

Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento patarėja Mažena Osinska informavo, kad aplinkosaugininkams šiuo metu trukdo sniego danga.

„Informuojame, kad minėtoje teritorijoje AAD Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolės skyrius atlieka tyrimą. Pažymime, kad šiuo metu esanti sniego danga apsunkina tikslaus iškirsto miško tūrio ir padarytos žalos aplinkai identifikaciją“, – teigė. M. Osinska.

Urėdija kratosi atsakomybės

Aplinkos apsaugos departamentui nurodžius, kad neteisėti kirtimai atlikti urėdijos valdose, Valstybinei miškų urėdijai taip pat turėjome klausimų.

Urėdijos paklausėme, kas šiuo atveju atliko kirtimus, – urėdijos miškininkai ar miško vagys?

Valstybinės įmonės atstovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė Delfi teigė, kad sklypo, kur atlikti kirtimai, urėdija nevaldo: „Anykščių regioninio padalinio Videniškių girininkijos 1054 kvartalo 454, 453, 452 taksaciniuose miško sklypuose esantis miškas nėra VĮ Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomas valstybinis miškas.

Vadovaujantis valstybės miškų kadastro duomenimis, tai yra privatūs ir kiti miškai. Valstybinių miškų apsaugos pareigūnai nėra įgalioti atlikti tyrimų ar patikrinimų ne VĮ Valstybinių miškų urėdijos valdomuose miškuose, todėl iš jūsų gautą informaciją tyrimui pagal kompetenciją perduosime Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamentui.“

Miško vagys nesnaudžia

Urėdijos taip pat paprašėme šių metų miško vagysčių atvejų statistiką palyginti su dvejais ankstesniais metais.

„Per šių metų tris ketvirčius nustatyti 32 neteisėto miško kirtimo atvejai, kurių metu iškirsta 588 m³ medienos, išaiškinta 20 atvejų dėl 220 m³ (per 2021 metų tą patį laikotarpį buvo nustatyti 33 atvejai, kurių metu iškirsta 310 m³ medienos, išaiškinta 20 atvejų dėl 170 m³, per 2020 metų tą patį laikotarpį nustatytas 51 atvejis, iškirsta 380 m³, išaiškinti 28 atvejai dėl 160 m³). Per 2022 metų tris ketvirčius buvo nustatyti 6 miško produkcijos atvejai, kurių metu pagrobta 70 m³ medienos, atitinkamai per 2021 tą patį laikotarpį buvo nustatyta 10 atvejų dėl 140 m³, o 2020 nustatyta 17 atvejų dėl 200 m³ medienos grobimo“, – nurodė S. Trinkūnaitė-Rimkienė.

Kokio tipo miškai ir kurių Lietuvos regionų miškai nuo miško vagių šiuo metu nukenčia labiausiai?

„Kaip ir kiekvienais metais, neteisėtų miško kirtimų ir miško produkcijos grobstymo atvejų daugiausia fiksuojame prie didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių“, – teigė urėdijos atstovė.

Šiais metais buvo išaugusi malkų paklausa, todėl urėdijos paklausėme, ar ji tuo laikotarpiu ėmėsi papildomų priemonių siekiant apsaugoti valstybinius miškus (valstybės turtą) nuo vagių?

„Padidėjus malkų kainai, prognozavome, kad turėtų žymiai padidėti smulkių neteisėtų kirtimų ir malkinės medienos grobstymo atvejų, todėl organizavome sustiprintus miško apsaugos reidus – nuo 2022 lapkričio iki 2023 vasario mėnesio organizuojame daugiau nei po 100 reidų kiekvieną mėnesį, kurie skirti miško pažaidoms užkardinti. Reiduose kartu su valstybinių miškų apsaugos pareigūnais dalyvauja policijos pareigūnai ir aplinkos apsaugos pareigūnai.

Kol kas prognozės dėl padidėjusių neteisėtų kirtimų ir medienos grobstymo nepasitvirtino, bet prevencinių reidų intensyvumo nemažinsime. Taip pat apvalios medienos sandėliams apsaugoti naudojame vaizdo registravimo ir perdavimo įrangą, kas leidžia operatyviai reaguoti į bandymus grobti miško produkciją, efektyvesniam miško apsaugos vykdymui užtikrinti pasitelkiame dronus. Mediena miško sandėlyje ženklinama vardiniais spaudais“, – dėstė S. Trinkūnaitė-Rimkienė.

Be to, ji nurodė, kad per tris šių metų ketvirčius VĮ Valstybinių miškų urėdija nustatytiems pažeidėjams pateikė ieškinių dėl neteisėtais kirtimais padarytos turtinės žalos įmonei už 1500 Eur, iki šios dienos iš jų išieškota 1450 Eur. Kitos administracinių pažaidų bylos dar tiriamos, ieškiniai ruošiami.

Kaip atpažinti miško vagis

Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento patarėja M. Osinska taip pat pateikė atsakymus dėl miško vagysčių.

Anot jos, praėjusių metų III–IV ketvirtį privačiuose miškuose užfiksuota 18 neteisėtų kirtimų (6,38 ha), valstybiniuose miškuose – 4 tokie atvejai (0,92 ha). Šiais metais privačiuose miškuose nustatyti 66 neteisėto kirtimo atvejai (50,84 h), valstybiniuose miškuose – 22 atvejai (7,89 ha).

Kokia atsakomybė gresia pažeidėjams? Kaip nurodo miškų urėdija, Administracinių nusižengimų kodekse nuobaudos svyruoja priklausomai nuo pasisavinto (iškirsto) medienos kiekio. Pavyzdžiui, iškirtus iki 10 m³ medienos, užtraukia baudą nuo 60 iki 300 Eur. Kai iškertama daugiau kaip 10 ktm medienos, bauda – nuo 560 iki 1200 Eur. Jei pažeidimas padaromas pakartotinai, bauda – 250–1500 Eur ir atitinkamai 1400–2400 Eur.

Jeigu kalbame apie miško vagystes urėdijos prižiūrimuose plotuose, kiekvienu iš šių atvejų, jei medieną spėta pasisavinti, teks padengti ir žalą įmonei – VĮ Valstybinių miškų urėdijai.

Taip pat, įvykdžius savavališką kirtimą, Administracinių nusižengimų kodekse nurodyta, kad gali būti skiriamas nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Sumokėjus baudą ir žalą įmonei taip pat tenka padengti ir padarytą žalą aplinkai.

Nuo 2021 m. liepos 1 d. žalą aplinkai išieško Aplinkos apsaugos departamentas. Priklausomai nuo medyno amžiaus, miškų grupės, iškirstos medienos kiekio, už vieną medį žala aplinkai gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.

O kaip atpažinti neteisėtus kirtimus? Aplinkos apsaugos departamentas nurodo, kad visur, kur vyksta kirtimai, kirtimo biržę privalu paženklinti informaciniais ženklais „Dėmesio, kertamas miškas“. Jei kertama legaliai, teritorijoje kas 100–200 šimtus metrų tie ženklai yra. Jei miškas kertamas savavališkai, ženklų greičiausiai niekas nedėlios – neturės tam laiko.

Taip pat, kai kirtimai teisėti, darbininkai dėvi šviesą atspindinčias liemenes, šalmus. Mediena tvarkingai sandėliuojama ir kraunama.

Suabejojus, ar miškas kertamas teisėtai, apie kirtimus galima sužinoti adresu www.amvmt.lt/kirtleidimai.

Jei įtariate, kad miškas kertamas nelegaliai, tam, jog būtų galima greičiau nustatyti tikruosius pažeidėjus, reikėtų nufotografuoti matomo automobilio numerį, nustatyti tikslią vietovę (koordinates), nufotografuoti ar nufilmuoti vietovę, kirtimą, darbus, galimus pažeidimus ir turimą medžiagą išsiųsti [e-mail] arba paskambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.