Apie pirmąjį Lietuvos prezidentą A. Smetoną yra parašyta daugybė knygų, monografijų ir tyrimų.
„Tiems Seimo nariams, kuriems A. Smetona vis dar tebėra diktatorius, valdžios uzurpatorius ir perversmo rengėjas, beliktų palinkėti dovanų gauti naujausių istorikų tyrimų knygų ir jas atostogų metu perskaityti“, – LNK sakė Istorinės Prezidentūros istorikė Ingrida Jokubavičienė.
Kaip primena LNK žinios, Seimo nariai susikirto, diskutuodami ar paskelbti 2024 metus A. Smetonos metais. Tada bus 150 metų po jo gimimo.
Šį pasiūlymą pateikė valdančiosios koalicijos narė, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovė, Laisvės kovų ir Istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.
„Ar tai dera, jeigu mes kalbame, kad esame demokratiška valstybė, iš principų diktatoriaus metus skelbti, matant visą jo istoriją, biografiją“, – klausimų konservatorei Seimo salėje pažėrė opozicijoje dirbantis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Algirdas Sysas.
„Ar čia tas pats žmogus, kuris uždraudė visas politines partijas, išskyrus savo partiją“ – dar vieną klausimą pridėjo kitas socialdemokratas Julius Sabatauskas.
„Matosi, kad iš po socialdemokrato kaukės kyšo komunisto ausys“, – savo ruožtu pasiūlymą komentavo opozicijos atstovas Valdemaras Valkiūnas.
Kritikos pasiūlymui turėjo ne tik opozicijos atstovai, prieštaraujančių buvo ir tarp konservatorių.
„Ar čia tas pats žmogus, kuris nešė muilą per upelį. Mes, matyt, turėtume toje vietoje jam pastatyti paminklą. Jis yra skirtingas, nei Volodymyras Zelenskis“, – kalbėjo konservatorius Kęstutis Masiulis.
Bet paaiškėjo, kad buvo daug triukšmo dėl nieko.
„Pati komisija padarė kliurką, liaudiškai sakant“, – LNK sakė socialdemokratas A. Sysas.
Seimo nariai tik po ginčo prisiminė, kad buvusi valstiečių valdžia su A. Smetona buvo pirmesnė. Jo metais buvo paskelbę 2019–uosius.
„Asmenybių šventimas yra vienas kartą per dešimt metų. 2019 metais valstiečiai jau šventė 100 metų, kai jis buvo prezidentu. Tai jie taip tyliai atsiėmė šitą projektą, kiek aš suprantu“, – kalbėjo A. Sysas.
Komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė tai irgi patvirtina – A. Smetonos metų Seimas jau nebeskelbs, ieškos kitos asmenybės.
„Tenka apgailestauti dėl tokio neapsižiūrėjimo. Nes lyg pastatome asmenybę į kažkokią keistą padėtį – lyg dėl kažko mes dvejojame“, – kalbėjo Seimo narė.
Ji pabrėžia, kad dėl A. Smetonos nuopelnų abejonių neturi.
„Modernėjanti, sulietuvinta Lietuva“, – kalbėjo P. Kuzmickienė.
Kiti šios komisijos nariai abejonių taip neturi, kad A. Smetonos metus vėl skelbtų, jei tik būtų galima.
„Apie A. Smetoną niekada nebus kalbėti per daug“, – kalbėjo konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Jis LNK tikino, jog kas kartą galima išryškinti vis kitus asmenybės bruožus ir darbus.
Per istorinei asmenybei ar įvykiui skirtus metus ta tema organizuojami įvairūs viešinimo, leidybos projektai, konferencijos ir minėjimai.
„Kol Vilniuje neatsiras deramas paminklas mūsų pirmajam prezidentui, vis vien mes kalbame apie smetonmetį, kaip apie epochą, tai aš tol aš irgi nenurimsiu“, – teigė L. Kasčiūnas.
Prieš pusmetį savo metiniame pranešime A. Smetonos paminklui dėmesio skyrė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jis sakė, kad į atskiras istorines asmenybes dar žvelgiame per sovietinę prizmę.
„Nėra ko stebėtis, kad pirmojo Nepriklausomos Lietuvos prezidento A. Smetonos paminklui taip ir neatsiranda vietos Vilniuje“, – šių metų birželį sakė G. Nausėda.
Praėjusią savaitę Vilniaus miesto taryba apsisprendė – paminklas A. Smetonai bus statomas skvere priešais Vilniaus senąjį teatrą. Bet dar reikės konkurso paminklui sukurti. Jis bus skelbiamas kitais metais.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
