„Tik dalinis NATO kariuomenės dislokavimas Lietuvoje nėra tikras atgrasymas, adekvačiai atitinkantis rusijos keliamą grėsmę.
Kuris Lietuvos politikas ir karys gali su tuo ginčytis?
Atgrasymas yra Lietuvos ir NATO valia ir galia. GALIA.
Dalinis vokiečių brigados dislokavimas nėra pakankama galia, kad karo nebūtų.
Reiktų nusiimti selektyvius savo žinybinių interesų akinius ir pažiūrėti į atgrasymą ne kaip iki šiol, ne pasižaidimui, o su visa Lietuvos interesų suvokimu ir rimtumu“, – penktadienį feisbuke rašė A. Januška.
Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos paskelbtas komunikatas, pasak jo, yra reikšmingas žingsnis į priekį, kurio patiems nereikia menkinti.
A. Januška nusistebėjo ir buvusio krašto apsaugos viceministro, kuris vadovavo dvišalei darbo grupei šiuo klausimu, Viliaus Semeškos pozicija.
„Galima rimtai nusistebėti, kaip KAM buvęs viceministras, buvęs derybų dėl vokiečių brigados derybininkas, vadina tai tik spaudos pranešimu ir neskiria dviejų valstybių vadovų sutarto bendro komunikato nuo vienos šalies pranešimo spaudai esmės? Jei tai ir nėra tarptautinė sutartis, tai nereiškia, kad tėra tik neaiškus žodinis susitarimas, nes bendri komunikatai kartais derinami ne mažiau nei sutartys. Tuo labiau stebina, kai buvęs viceministras sako, kad niekas aukščiausiu lygiu nesusitarta.
Tarptautiniuose santykiuose ir bet kur kitur nereikia pačiam skaityti tai, kas neparašyta, nes tai, kas neparašyta, perskaitys tavo oponentas, jei norės. Skaityti tekstus ne savo naudai jau senokai išmokome (geras pavyzdys, kai visa eilė „energetikų“ prieš kelerius metus skaitė trišalę Baltijos šalių elektros sutartį primygtinai Latvijos ir Rusijos naudai)“, – rašė diplomatas.
„O kai dėl Lietuvos politinių pastangų (garbė tiems nematomo fronto diplomatijos „kariams“) kai aukščiausiu lygiu pavyko Vokietijoje pasiekti tai, kad Vokietijos Kancleris galimai ignoravo kai kurių kariškių „dalinės dislokacijos“ (netikro atgrasymo) koncepciją, ir kad Vokietijos Kancleris sutiko ( bent taip atrodo, kol nepaneigė. Bet ir gal nereikia klausti, kad nepastatyti jo į mums nenaudingas interpretacijos pinkles?) dėl dislokavimo Lietuvoje, gal prieš kai kurių savo ir Lietuvos kariškių valią, o šie susigaudę, dabar bando viską atsukti atgal, tai čia dabar turėtų būti jau jų, ne mūsų valstybės problema“, – tęsė signataras.
Tad, anot A. Januškos, tie, kurie bando paneigti ar sumenkinti interpretacijomis kanclerio O. Scholzo žodį, paskelbtą dvišaliame komunikate, yra „pasiklydę, švelniausiai kalbant.“
„Jei Lietuvos politinė pusė būtų taip pat galvojusi kaip kai kurie vokiečių kariškiai, o Vokietijos Kancleris tikrai būtų norėjęs pabrėžti, ir Lietuva būtų sutikusi, kad brigada Lietuvoje nebus pastovi, tai jie būtų taip ir parašę. Būtų parašę ir vadintų brigadą pvz. „brigada priskirta Lietuvai“. Arba net pridėtų- pastoviai dislokacijai atvykstančiai tam tikromis grėsmės sąlygomis.
O tas neparašyta. Specifiškai neparašyta“, – akcentavo diplomatas.
Jis priminė, kad šių metų birželį Madride įvykusiame NATO viršūnių susitikime buvo sutarta dėl nuolatinio aljanso papildomų pajėgų dislokavimo Lietuvoje ir visame Rytų flange.
„O jei būtų parašyta mažiau, mes turėtume kaltinti Lietuvos Prezidentą Lietuvos saugumo interesų išdavyste, nes jis negali su Vokietija sutarti mažiau, nei sutarta NATO. Bet kadangi taip neparašyta, tai mes turime ne kaltinti Lietuvos Prezidentą, ministrus ar diplomatinę ar karinę- diplomatinę tarnybą, o juos pagirti.
Kaip ir dėl JAV pajėgų. Rotacinis virto pastoviu rotaciniu, tai yra Lietuvoje be pertraukos yra JAV pajėgos, nors ir ne visada tos pačios sudėties pagal pavardes. Bet tai turėtų būti tik pradinis tikslas.
O jei kol kas tai faktinis dalinis dislokavimas, tai tik todėl, kad yra laikinas dėl objektyvių pasiruošimo trukdžių. Bet ne konceptualus ir amžinas“, – pabrėžė A. Januška.
Jo teigimu, tai, kad šiandien brigada fiziškai negali būti Lietuvoje, tai nekeičia nei teksto, nei NATO sprendimo esmės, nes tekstas yra parašytas ateičiai.
„Atrodo, kad ir Vokietijos pusė negali šiandien fiziškai turėti pilnai sukomplektuotos ir skirtos Lietuvos gynimui ir atgrasymui brigados. „Kovai paruoštai brigadai“ ruošti reikalingas laikas, procesas, kas šiandien ir vyksta. Bet jei NATO ir Vokietija stebės, kad mes patys netikime ir abejojame ar mums Lietuvoje reikia nuolatinių ir esminių NATO karinių pajėgų, tai kodėl jie turėtų stengtis daryti daugiau nei mes patys norime?“, – atkreipė dėmesį diplomatas.
Signataras akcentavo, kad pajėgos turi būti Lietuvoje, nes kitu atveju, pasak jo, tai tiesiog bus siūlymas pulti mus.
„Ištemptos vielos“ atgrasymo koncepcijoje anksčiau (kuri pasikeitė į priešakinės gynybos) Lietuvoje būdavo maži daliniai, kurių paskirtis ir buvo tiesiog būti. Visi kiti daliniai „priskirti“ ginti Lietuvai yra visa NATO kariuomenė visa apimtimi. 2022 metais pasikeitė tik „ištemptos vielos“ atgrasymo koncepcija, bet ne NATO 5 straipsnio interpretacija, ir tam į Lietuvą turi atvykti „papildomos pajėgos“. Būtent atvykti fiziškai į Lietuvą, kad be jokių politikų sprendimų, tą pačią akimirką kai reikia, galėtų gintis.
O šnekėti apie vokiečių brigados permetimą tik atėjus grėsmei, tai reiškia šnekėti apie nieką. Nes, atėjus grėsmei, reiks permesti ne tik šią brigadą, o žymiai žymiai daugiau karių ir ginkluotės. Nes jei, pagal „vokišką“ interpretaciją bus rūpinamasi tik kai atsiras reali grėsmė perkelti šią brigadą į Lietuvą, tai bus ne atgrasymas, o siūlymas pulti mus“, – paaiškino A. Januška.
„Susidarytų labai klaidingas ir pavojingas įspūdis, kad artėjant grėsmei, greičiausias NATO atsakas yra tik vienos brigados pajudėjimas ir tokie tad tėra NATO gynybos planai Lietuvai. Jokia interpretacija negali leisti sau interpretacijos, kad NATO gynyba yra kažkaip apribojama daline jos kariuomenės ir ypač iš vienos šalies parama. Arba, kitaip sakant, jei visa NATO nutarimo esmė yra tik „priskirti“ brigadą Lietuvos gynimui Vokietijoje, tai rusiška to interpretacija gali būti, kad NATO atsisako ginti Lietuvą visa NATO galia, o pradžioje pradės ginti atvykstančiu kelių tūkstančių karių pajėgumais. Kas yra nonsense iš principo“, – tęsė diplomatas.
Signataro teigimu, komunikato apskritai galėtų ir nebūti, nes visi šie dalykai turėtų būti ir taip aiškūs.
„O jei yra komunikatas, tai jis neturi būti skaitomas taip, kad mažintų atgrasymą (ir kas ir neparašyta).
Tai yra dviejų valstybių vadovų susitarimas, kuris ir negalėjo būti kitoks, nei paskelbtas.
O šiaip jau vienos NATO brigados atgrasymui gali ir nepakakti. Lietuvos ir Vokietijos vadovai komunikate sutarė, kad rusija bus ilgalaikė grėsmė („will remain a long term military threat“).
Todėl Lietuvoje pastoviai ( ar nuolatinė be pertraukų rotacija) galėtų būti dislokuojama divizijos dydžio NATO kariuomenė su pilna oro gynyba. Apie tai buvo kalbama, dabar kažkaip politikai pritilo. Nes tam reikalinga ir rimta politinė valia (ar ji galės būti be šios koalicijos?),ir kareivinių ir poligonų infrastruktūra. Ir rimtas politinis- diplomatinis darbas.
Komunikato originalaus angliško varianto ištrauka (angliškas variantas – sutariama, kad dėl jo sutaria abi pusės) bei vokiško – komentare. Visas kontekstas ten yra apie brigadą Lietuvoje, ne Vokietijoje“, – rašė A. Januška.
Jis paaiškino, kad angliškas komunikato tekstas beveik nesiskiria nuo vokiečių kalbos teksto ir angliškas tekstas, anot jo, turėtų būti laikomas referenciniu, jei yra skirtumų tarp lietuviško ir vokiško.
„Vokiškame tekste yra papildomas (?) žodis „iš pradžių“ („initially“), kuris suteikia angliškam tekstui prasmę, kad brigados dislokacija prasideda (!) nuo permanentinės vadavietės dislokavimo, tai yra iš pradžių įvyksta nuolatinis vadavietės įsikūrimas.
Bet kuriuo atveju, tai, kad sakoma, jog komandos elementas („initially“ ar ne) yra permanentiškai Lietuvoje („durch permanenten Element“) nereiškia, kad visa brigada nėra Lietuvoje. Tiesiog parašyta, kad ta vadavietė, kuri (pradžioje ar ne) yra permanentiškai Lietuvoje vadovaus brigadai.
Šiame tekste nėra jokios užuominos, kad vadavietė geografiškai atsiskiria nuo pačios brigados.
Jei elementas permanentinis, tai nereiškia, kad visuma nepermanentinė. Permanentinė vadavietė Lietuvoje vadovauja brigadai. Ko dar čia trūksta šitame sakinyje? Kaip su šiuo sakiniu kai kam brigada persikelia į Vokietiją?
Teoriškai galima teigti, kaip skaito kai kurie interpretatoriai, kad vadavietės permanentiškumo paminėjimas sakinyje ties vadaviete, kitoje sakinio dalyje sukuria pasirinkimą- pati brigada gali būti permanentinė arba ne. Nes pagal šią logiką, nereikėtų ties vadaviete minėti „permanentinė“, tada ir brigada būtų „tik“ Lietuvoje. Bet ar čia dilema, pasako angliškas žodis „iš pradžių“. Nes angliškame tekste žodis „iš pradžių“ („initially“) yra priskiriamas būtent vadavietės permanentiškumui (nes negali būti tik „iš pradžių“ priskiriamas brigados tikslui – atgrasymui. Atgrasymas yra permanentinis, nes jis kitaip praras prasmę). Taigi sakoma, kad jau iš pradžių vadavietė bus permanentiškai Lietuvoje. Ir tai nereiškia, kad brigada vėliau atsidurs Vokietijoje.
Tai yra Lietuvos ir Vokietijos aukščiausias įmanomas politinis sprendimas. Kuris bandomas šiandien išjudinti. Kam?“ – pridūrė A. Januška.
