„Jeigu reikėtų įvertinti to darbo rezultatus, būtų tikrai sunku kažką išskirti ar paminėti. Stipriai vėlavome, turėjome ne vieną krizę. Visą laiką buvo laukiama, tokia pauzė – laukiama, prisidengiama biudžeto priėmimu, kad su biudžetu bus kompensacijos, parama verslui ir visa kita. Pavėluodami, braškėdami priėjome sesijos pabaigą“, – penktadienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Parlamentaras pastebėjo, jog rudens sesijoje netrūko emocingų diskusijų – S. Skvernelis neabejoja, kad panaši atmosfera tvyros ir pavasarį, mat į Seimą sugrįš eilė itin svarbių klausimų.
„Buvo tie bandymai kontraversiškus įstatymus – tame tarpe, narkotikų dekriminalizavimą – prastumti. Valstybės tarnybos įstatymas tokiu nelabai lygiu vieškeliu judės, laukia pavasarį turbūt stipri kova“, – nurodė jis.
Be to, teigė S. Skvernelis, neišvengiamos bus ir tolimesnės trintys tarp valdančiosios koalicijos.
„Vis tiek Laisvės partija savo nuostatas turi įgyvendintini, nes du metai praėjo, o rezultatų jokių nėra. O kadangi dauguma yra trapi ir po savivaldos rinkimų ji gali būti dar trapesnė, tai matyt ta šantažo, spaudimo forma didžiausiai frakcijai iš jų pusės bus“, – neabejojo jis.
Opozicijos lyderio dilema išlieka
Rudens sesijoje – kaip ir anksčiau – Seimo mažuma neturėjo savo lyderio. Paklaustas, kur slypi šios problemos šaknys, S. Skvernelis pasvarstė, jog opozicinės frakcijos skirtingai vertina vadovo poreikį.
„Matyt didžiausia problema, kad vieni nemato prasmės, kad tokį reikia turėti. Kiti mano, kad formaliai gal kažkas bus (lyderis – ELTA), bet realiai bus kitas vis tiek. Treti kokių nors asmeninių nuoskaudų turi. Įvairiai yra. Nėra tai nėra“, – teigė politikas.
„Aišku, tai nėra labai gerai, nes būtų šiek tiek paprasčiau ir tą poziciją, turint apibendrintas pozicijas, gali išsakyti vienas asmuo. Dabar pakalbame mes visi po truputį“, – kalbėjo jis.
Visgi, ekspremjeras pabrėžė, jog esminiais klausimais opozicija išlieka vieninga.
„Tais klausimais, kur sutampa mūsų pozicijos, mes tikrai giname, atstovaujame ir susitariame“, – pažymėjo jis.
„Opozicija negali būti vieninga visais klausimais – yra pozicijos, kur skiriasi ideologija, skiriasi pasaulėžiūra, ir taip nebus, kad sugalvojo kažkas, kad reikia pagal valstiečių ar Darbo partijos, ar mūsų partijos valią visiems būtinai balsuoti. Mes esame skirtingi – jeigu nebūtume skirtingi, čia būtų viena partija ir viena frakcija“, – aiškino S. Skvernelis.
Kaip numato Seimo statutas, jeigu opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip 1/2 Seimo mažumai priklausančių narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Opozicijos lyderis naudojasi Seimo statute numatytomis papildomomis opozicijos lyderio teisėmis.
2021-ųjų kovą Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Darbo partijos frakcijos pasirašė opozicinių frakcijų koalicijos susitarimą. Susitarimą pasirašiusių frakcijų sprendimu, nuspręsta opozicijos lyderį rinkti rotaciniu būdu. Opozicijos lyderio pareigas pirmasis eiti pradėjo tuo metu „valstiečių“ frakcijai priklausęs S. Skvernelis.
Visgi, ekspremjerui su dar devyniais parlamentarais pasitraukus iš „valstiečių“ frakcijos, Seimas rudens sesiją pasitiko jau be opozicijos lyderio.
