„Kalbėjome apie tarptautines misijas, konkrečiai apie Malį. Vokietija yra priėmusi sprendimą išeiti iš Jungtinių Tautų misijos Malyje ir iki 2024 metų antro ketvirčio jie išves savo vienetus. O, kaip žinote, mūsų sausumų pajėgumų vienetas yra integruotas į tą misiją ir kartu veikia su vokiečiais“, – ketvirtadienį po susitikimo su Vokietijos kariuomenės vadu generolu Eberhard Zorn Krašto apsaugos ministerijoje žurnalistams teigė V. Rupšys.
„Tai mes irgi taip pat išeisime ir toliau kalbėsime apie konkrečius grafikus, kada ir kiek mažinsime ir išeisime kartu, kad tai būtų sklandus, gražus išėjimas. Ir kitas dalykas, ką abu pabrėžėme, kad tai nėra kažkoks tai stichiškas išėjimas iš Malio“, – pridūrė jis.
Generolas nurodė, kad galbūt su Vokietijos kariuomenės vadu jie aplankys Malį.
Susitikimo metu aptarta parama Kyjivui: Vokietija turi daug valios padėti Ukrainai tiek politine, tiek karine prasme
Ketvirtadienį vykusio Lietuvos ir Vokietijos kariuomenių vadų susitikimo metu taip pat buvo aptarta ir parama Ukrainai. Nors V. Rupšys pažymi, kad daugiau buvo kalbama apie amunicijos gamybą, vis tik, atkreipia dėmesį jis, Vokietija turi daug valios padėti tiek karine, tiek ir politine prasme.
„Kalbėjome apie amunicijos gamybą, pavyzdžiui, kad ir oro gynybos kai kurių priemonių, dėl kurių labai daug diskutavo, gamyba. Tai tikrai Vokietija ieško kiti būdų, kaip įgyvendinti, kai kai kurios neutralios valstybės neteikia amunicijos, tai kaip Vokietijai pačiai gaminti ir pateikti. Tai labai teigiamas pavyzdys, kad yra labai daug noro padėti Ukrainai tiek politine, tiek karine labai didele valia“, – sakė V. Rupšys.
Taip pat kariuomenių vadai aptarė ir Europos Sąjungos mokymų misiją, kurioje šalys įsipareigojusios padėti ukrainiečiams.
„Mes su vokiečiais esame dalyviai, vokiečiai tam lyderiauja, jie vadovauja ir mes skiriame savo personalą, kuris rengs ukrainiečių bataliono štabus ir tikrai su kitais sąjungininkais esame įsipareigoję ukrainiečiams padėti“, – sakė jis.
