„Nėra įprasta ambasadoriams vertinti šalies vidaus procesų, turint galvoje, kad šalis yra demokratinė ir diskusijos vyksta visais klausimais, ypač tais, kurie laikomi gyvybiškai svarbiais. Tai normalu ir suprantama“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Didžiausia problema, pasak jo, yra skirtingas dviejų dokumentą pasirašiusių pusių vertinimas.

„Mane mažiau stebina, kad kariuomenė galbūt neteikia komentarų arba susilaiko nuo jų, tačiau aš matau tam tikrą pasirinkimą, kada patogu teikti komentarus, kada – ne“, – kalbėdamas apie Vokietijos kariuomenės vado vizitą pas Lietuvos kariuomenės vadą, kurio metu nebus teikiami komentarai žiniasklaidai, sakė G. Landsbergis.

Jo teigimu, norisi nuoseklios linijos.

„Jei kariuomenės vadas nusprendžia, kad jis yra politinio lauko dalyvis, komentuojantis politinius įvykius, kitų politikų pasisakymus, tada aš suprantu, kad jis turėtų tą daryti nuolat. Jei politinė diskusija valstybėje vyksta, tai tada tą atsakomybę prisiėmęs žmogus turi eiti per tuos dalykus – komentuoti.

Jei vis dėlto kariuomenės vadas nėra politinio lauko dalyvis, yra atskaitingas Seimui, visuomenei, šaliai ir kitiems institutams pagal Konstituciją, tuomet galbūt politinėje diskusijoje dalyvauti ir nereikėtų. Bet tai reikia daryti nuosekliai“, – sakė ministras.

G. Landsbergis paaiškino palaikantis nuolatinius ryšius su vokiečiais.

„Bet būtų gerai, jei palaikytų ir aukštesni pareigūnai taip pat“, – akcentavo jis, nepatikslinęs, ką tiksliai turi galvoje.

„Aš džiaugiuosi, kad Lietuvai yra aišku, bet reikia tai pranešti tiems žmonėms, su kuriais tai susitarta. (...) Aš nedalyvavau susitarime, susitikime, aš tiesiog girdžiu komentarus. Galbūt tie žmonės turi grįžti prie susitarimo ir tiesiog pakartoti, kad Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kuris yra apie tai, kad brigada yra Lietuvoje. Yra tas sakinys: brigada Lietuvoje. Visi Lietuvoje taip supranta“, – teigė užsienio reikalų ministras.

Valdemaras Rupšys

Ambasadorius: reiškiamas nepasitenkinimas Vokietija neatsiųs nė vieno papildomo kario

Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas sako, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.

„Bet kokia idėja, kad reiškiant nepasitenkinimą Vokietija galėtų būtų paspausta ar priversta (dislokuoti brigadą), neatsiųs nė vieno papildomo vokiečių kario į Lietuvą“, – pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją sakė M. Sonnas.

Anglų kalba diskusijoje pasisakęs ambasadorius pabrėžė, kad viešoje erdvėje kilę debatai dėl Vokietijos įsipareigojimo Lietuvoje dislokuoti brigadą įgavo nepasitikėjimo atspalvį ir tai žeidžia Vokietiją, be to, ši diskusija yra „ardanti ir žalinga“.

„Aš noriu išdėstyti vieną labai svarbų ir jautrų dalyką. Aš keliskart pajutau intonacijas, kurios mažiausiai implikavo, o kartais ir sakė tiesiai, kad Vokietija atsitraukia ar nenori vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Tai yra a) netiesa, b) įžeidžia ir c) ir tai politinis aspektas, kurį aš noriu jums visiems pabrėžti, niekam nenaudinga. Ši diskusija yra ardanti ir žalinga“, – kalbėjo ambasadorius.

Jis taip pat teigė norintis pakartoti, ką jau yra paskelbęs anksčiau savo pareiškime, kad kariniai ekspertai turi pasakyti, kas yra brigada Aljanso gynyboje XXI-ame amžiuje.

„Tegu kariniai ekspertai tai sprendžia, mes visiškai pasitikime Lietuva, kuri stiprina infrastruktūrą, pastangos ir skiriamos lėšos yra įspūdingos, ir kariniai ekspertai turi nuspręsti, kaip tiksliai XXI-ame amžiuje atrodo brigada Lietuvos gynybai mūsų Aljanso rėmuose“, – sakė M. Sonnas.

Jis taip pat teigė buvęs šiek tiek nustebęs, kad dėl vokiečių įsipareigojimo kilo politinės diskusijos. Pasak ambasadoriaus, nors diskusijos tokiais svarbiais klausimais yra natūralios demokratinėje visuomenėje, jis vis dėlto turėjo pranešti savo vadovybei, kad per kelerius pastaruosius metus Lietuvoje smuko pasitikėjimas Vokietija.

„Šiose diskusijose aš pajutau kažką, ką galų gale turėjau pranešti savo vadovybei Berlyne, jog pakankamai akivaizdu, kad per kelerius pastaruosius metus mūsų šalis tam tikru laipsniu prarado pasitikėjimą Lietuvos politiniame spektre, žiniasklaidoje ir visuomenėje“, – kalbėjo ambasadorius.

„Diskusija, kas buvo sutarta birželį kanclerio Scholzo ir prezidento Nausėdos, buvo persunkta tam tikru nepasitikėjimu, ar Vokietija yra patikima sąjungininkė imtis centrinio vaidmens kuriant brigadą, stiprinant rytinį flangą. Aš pastebėjau, kad yra nesuskaičiuojama daugybė karinių ekspertų, kurie nustato, kas yra ir kas nėra brigada, ir kur ji yra“, – tęsė M. Sonnas.

Jis taip pat pabrėžė, kad demokratijose visada diskutuojama svarbiais klausimais, tai yra legitimu, kaip ir tai, jei „Lietuvos politikai, Lietuvos balsai norėtų eiti toliau nei buvo sutarta birželį“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (26)