Kodėl svarbus Zelenskio vizitas JAV?
Laidos pradžioje kalbėta apie tai, kodėl iš tiesų prezidento V. Zelenskio vizitas buvo toks slaptas. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis tikino, kad viena svarbiausių priežasčių – saugumas.
„Manau, visų pirma, dėl saugumo, nes yra teroristinė valstybė ar jos sąjungininkai, kurie gali norėti prezidentą, kaip švelniau pasakyti... Gali būti rimtų grėsmių jo saugumui. Tai, kad Amerika apsiėmė užtikrinti saugumą, labai geras ženklas, – pati Amerika rūpinasi paramos Ukrainai tęstinumu. Kaip tik šiuo metu vyksta politinės sistemos lūžis. Sausio trečiąją susirenka naujieji Atstovų rūmai, jau respublikonų valdomi, manau, tuo siekiama ne tik patvirtinti tą paramą, gerą žinią dėl „Patriot“, bet ir, manau, tęstinumą užtikrinti, kad parama būtų tęsiama. Dabartinė JAV parama yra didžiausia Ukrainai“, – sako Ž. Pavilionis.
Baltuosiuose rūmuose V. Zelenskis padėkojo J. Bidenui už jo „didelę paramą ir lyderystę visoje Europoje“.
„Manau, labai sunku suprasti, ką reiškia, kai mes sakome, kad esame dėkingi, bet reikia tikrai tai pajusti“, – pareiškė V. Zelenskis anglų kalba.
Į Jungtines Valstijas jis nuvyko po rizikingo apsilankymo fronto linijoje Bachmute, kur vyksta įnirtingi mūšiai tarp Ukrainos gynėjų ir įsiveržusių Rusijos pajėgų.
Anot Ž. Pavilionio, ateityje galime girdėti vis daugiau svarbių signalų iš Vašingtono. Tiesa, galime išgirsti ir nemalonų klausimą, pavyzdžiui, kodėl kai kurios Europos šalys Ukrainai paremti skiria tiek mažai finansų. Ž. Pavilionis diskusijoje pirmiausia paminėjo Vokietiją.
„Amerika yra šalis, kuri saugo visų demokratijų laisvę, manau, padaugės tų signalų iš Vašingtono atėjus respublikonams, kas buvo labai ryšku esant Trumpui. Amerika vis labiau primins, kad yra šioks toks neatitikimas – Europa, ta pati Vokietija, kuri šiandien gali mažiau padėti tam tikra geležimi, nors tie tankai taip ir stovi, bet geriau būtų, kad pajudėtų, galėtų prisidėti ekonomiškai ir visais kitais dalykais. Paskutinį kartą, kai lentelėje (kur nurodyta parama Ukrainai) žiūrėjau, Vokietija buvo šešiolikta, bet tos lentelės, aišku, kinta“, – sako pašnekovas.
Zelenskio vizitas – geras ženklas
Vis dėlto, pabrėžia Ž. Pavilionis, Zelenskio vizitas tikrai nuteikia optimistiškai ir yra geras ženklas.
„Tai, kad vizitas įvyko, tikiuosi, geras ženklas mums, jog frontą atlaikysime. Žinant, kad per žiemą Rusija bandys visais būdais frontą palaužti – tiek šalčiu, tiek, tikėtina, naujomis atakomis, – be abejonės, Amerikos galia daug didesnė nei Rusijos“, – kalba Ž. Pavilionis.
VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas taip pat pakomentavo šio vizito svarbą. Anot jo, visų pirma, Zelenskis veikiausiai padėkos amerikiečiams už suteiktą didžiulę finansinę paramą.
„Manau, yra du svarbūs aspektai. Viena vertus, parodyti dėkingumą amerikiečiams ir tiesiogiai Joe Bidenui, Kongresui, kuris baigs savo darbą netrukus; būtent šis Kongresas yra tas, kuris patvirtina paramos paketus. Paskutinis patvirtinimas – keturiasdešimt penkių milijardų vertės – yra net daugiau, nei Joe Bidenas siūlė.
Jis skirtas tam, kad būtų užtikrinta ilgalaikė parama Ukrainai, net pasikeitus Kongreso sudėčiai, kada visi galime tikėtis vidinių konfliktavimų tarp Baltųjų rūmų ir Kongreso arba ilgiau trunkančių derybų, kaip turi atrodyti finansavimas, – viskam: tiek vidaus, tiek užsienio uždaviniams įgyvendinti. Tam, kad parama nenutrūktų, kad ji būtų ilgalaikė, tęstinė, net ir pasikeitus Kongreso sudėčiai, ir yra toks didžiulis paramos paketas dabar. Neabejoju, kad Zelenskis išnaudos progą padėkoti amerikiečiams už tai, kita vertus, taip pat sustiprinti paramą Ukrainai jau pasikeitusiame Kongrese, kad tęstinumas būtų išlaikytas“, – sako pašnekovas.
Janeliūnas: Zelenskis turėtų mėginti užbėgti tam už akių
Pasiteiravus, ar ateityje galime matyti kokių nors pokyčių, kad JAV parama Ukrainai mažės, profesorius svarstė, jog Ukraina neturėtų dingti iš dėmesio lauko, tačiau galimi ir vidiniai JAV politikos nesutarimai, kurie gali prailginti sprendimų priėmimą. Pašnekovo teigimu, Zelenskis turėtų atkreipti į tai dėmesį ir bandyti užbėgti tam už akių.
„Aš manau, kad dėmesys Ukrainai tikrai nemažės, tačiau nereikia atmesti galimybės, kad dėl vidinio politikos konfliktavimo, didesnės temperatūros, galbūt noro parodyti didesnę priešpriešą prezidentui, Kongresas gali įsisukti į ne visai prasmingus ginčus ir vykstant tokiems procesams sprendimai gali trukti ilgiau. Visko galime tikėtis, kai yra valdžios taip padalytos, – kartais sprendimų priėmimas gali užtrukti, ir gal ne tiek dėl mažesnio dėmesio Ukrainai, bet grynai dėl vidinių politinių sumetimų, kai artėjant kitiems prezidento rinkimams respublikonams tiesiog reikės demonstruoti didesnį pasipriešinimą bet kokioms iniciatyvoms, kurios ateina iš Baltųjų rūmų, nesvarbu, ar tai vidaus, ar užsienio politikos klausimas. Tokia rizika egzistuoja. Manau, Zelenskis turėtų į tai atkreipti dėmesį ir mėginti užbėgti tam už akių“, – sako T. Janeliūnas.
Svarbi žinia visam pasauliui
Buvęs užsienio reikalų ministras, amabasadorius Linas Linkevičius sako, jog Zelenskio vizitas JAV – svarbi žinia ne tik Europai, Ukrainai, bet ir visam pasauliui.
„Mes jau po rinkimų diskutavome, kad iššūkių lieka, bet šitas vizitas – labai stipri žinia pasauliui, pačiai Ukrainai ir Amerikai. Zelenskis po trijų šimtų karo dienų pirmą kartą išvyksta iš šalies, vyksta pas savo pagrindinį svarbiausią sąjungininką, kurio lyderystė nekvestionuojama. Be Jungtinių Valstijų paramos būtų labai sunku tikėtis to, kas yra šiandien. Ko gero, reikėtų su tuo sutikti [kad Ukraina būtų pralošusi, jeigu ne Amerikos parama]; nepaisant viso ryžto ir pasiaukojimo, reikia paramos, pinigų, ginklų, ginkluotės, reikia nuolatinės paramos. O jie [JAV] ir prieš konfliktą pirmieji kėlė bangas, ragino atkreipti dėmesį, įspėjo Europą ir bandė nuraminti Putiną prieš konfliktą, kai mažai kas tikėjo, kad tai įmanoma“, – laidoje sako L. Linkevičius.
Taip pat L. Linkevičius paminėjo, kad finansavimo karo metu bei ginkluotės atžvilgiu JAV parama neabejotinai gyvybiškai svarbi, tačiau, kalbant apie atstatymo klausimus ir kitą paramą, lyderystės turėtų imtis ir Europos šalys. „Kalbant apie šį vizitą, jis, be abejo, yra ir padėkos ženklas, ir, žvelgiant iš JAV pusės, ilgalaikės paramos tiek, kiek reikės, ženklas, ir, be abejo, įsipareigojimas būsimam Kongresui. Kitaip sakant, žinia Putinui – ne pati linksmiausia, manau, įspėjimas gana stiprus“, – laidoje sako L. Linkevičius.
Kalbant apie netolygią kai kurių šalių ir Amerikos paramą Ukrainai, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala akcentavo, jog netrukus reikės finansų ne tik karui tęsti, bet ir atstatyti tam, kas buvo sugriauta.
„Amerikiečiai ne vieną mėnesį kartojo, kad tikisi didesnio europiečių indėlio padedant Ukrainai. Jeigu, kaip jau minėta, ginkluotės prasme, ko gero, amerikiečiai nepralenkiami, tai kitose srityse europiečiai turi imtis didesnės atsakomybės ir paversti praktine realybe teiginius apie strateginę autonomiją, didesnį Europos veikimą geopolitikoje, kai karas vyksta Europoje, kai karas vyksta prieš Europos valstybę.
Tas sprendimas [Europos vadovai sutarė dėl 18 milijardų eurų paramos Ukrainai] yra reikšmingas, bet jis – tik pradžia, nes akivaizdu, kad paramos reikės ilgai. Tikėkimės, kad vėliau daugiau paramos bus skirta atstatymo darbams ir Ukrainos ekonomikai, jau ne ginklų tiekimui, nes galbūt Ukraina jau bus laimėjusi karą, bet tam reikės ilgalaikių įsipareigojimų, ir jokie svarstymai apie tai, kad Europa patiria infliacinį spaudimą, Europa turi kitų ekonominių sunkumų negalės atlikti reikšmingo vaidmens, nes kalbame ir apie mūsų pačių saugumą“, – laidoje sako L. Kojala.
Kodėl svarbios „Patriot“ sistemos?
Kiek anksčiau skelbta, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija baigia rengti priešraketinės gynybos sistemos „Patriot“ siuntimo į Ukrainą planus, kurie gali būti paskelbti jau netrukus. Apie tai skelbta CNN. Jungtinės Valstijos trečiadienį pranešė perduosiančios Ukrainai pažangios oro gynybos sistemos „Patriot“ bateriją, siekdamos padėti Kyjivui atremti negailestingus Maskvos oro smūgius.
Baterija įtraukta į 1,85 mlrd. JAV dolerių (1,74 mlrd. eurų) vertės pagalbos paketą, apie kurį buvo paskelbta laukiant į Vašingtoną atvykstančio Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio. Jis pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios šių metų vasarį išvyko iš savo šalies.
Šis Vašingtono pranešimas yra svarbi Kyjivo pergalė, mat Ukraina anksčiau ne kartą ragino Jungtines Valstijas perduoti sistemų „Patriot“. Tai yra ir tvirtas ženklas, kad JAV remia Ukrainą ir padės stiprinti šalies gynybos pajėgumus.
Atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis papasakojo, kodėl ukrainiečiams šios sistemos dabar be galo svarbios.
„Abejoju, ar kas nors žino tikslią informaciją, kiek jų bus duota ir ar bus duoda, bet, ko gero, visi tikimės to. Galbūt svarbiau pažymėti, kokia tai sistema, kodėl ji reikalinga ukrainiečiams. „Patriot“ priešlėktuvinė sistema, ar gynybos sistema, tai visas kompleksas. Sistema skirta kovoti su raketomis, pradedant kruizinėmis, ypač su balistinėmis. Šitą dalyką noriu pabrėžti. Daugelis žmonių galvoja, kad „Patriot“ – tiesiog sistema, kuri truputį aukščiau šaudo. Ne, taip nėra. Ji pirmą kartą buvo išbandyta Persijos įlankoje visuose karuose, kur sėkmingai naikino sovietinio tipo raketas [balistines raketas]“, – laidoje papasakojo G. Ažubalis.
„Jos privalumas būtent tas, kad skirta kovoti su kruizinėmis ir, kas ypač svarbu, su balistinėmis raketomis, kurių grėsmė laukiama. <...> Dabar labai daug eskaluojama ir kaitinama ta žinia, kad iš Irano galbūt yra gauta, galbūt gaus tų balistinių raketų, ir tai didžiulė grėsmė tokiems centrams kaip Kijevas“, – sako atsargos pulkininkas.
Vis dėlto, kaip teigia pašnekovas, tikrai niekas negali pasakyti, kiek tokių sistemų reikėtų, kad pavyktų uždengti orą ir apsaugoti šalį.
„Amerikiečiai nei planuoja, nei gebėtų uždengti visą orą. Tai neįmanoma. Taip padaryti turbūt gali tik Šiaurės Korėja, bet žinant, kad ten žmonės per dieną po vieną ryžių saują gali sau leisti... Čia yra prioritetų paskirstymas, galų gale, lėktuvai, orlaiviai, raketos – jie neskraido bet kur, jie turi tam tikrus taikinius. Kitas dalykas, iš priešo pusės tu nešaudysi kelis milijonus kainuojančia balistine į vieną smulkią kaimo pastotę, šaudoma yra į centrus. Kad žmonėms būtų paprasčiau suprasti, kažkur mažiausias vienetas, kurį naudoja, yra baterija. Baterija – aštuoni paleidikliai. Aš įsivaizduoju, kad Kijevui reikėtų baterijos, nes tai – didelis miestas, nors ten ir nebuvau“, – sako atsargos pulkininkas.
Pasigenda Vakarų palaikymo
Ž. Pavilionis taip pat sutinka su šių sistemų reikšmingumu, maža to, pastebi pašnekovas, būtina kalbėti ir apie vakarietiškus tankus, kurie daug atsparesni nei sovietiniai.
„Tai labai daug, ypač siekiant apsaugoti, kaip sako ukrainiečiai, nuo Holodomoro, nuo raketų-dronų. Tačiau dar vienas klausimas lieka neišspręstas, ir, manau, Zelenskis jį kels Vašingtone, jau kelia visur kitur. Tai – tie patys tankai, vakarietiški tankai, kurie turi neribotas amunicijos galimybes, ir jeigu mes kalbame ne tik apie gynybą, bet ir teritorijų atkariavimą, vientisumą, tai kur yra tie leopardai, štai, ministras ką tik grįžo iš Ispanijos“, – pamini Ž. Pavilionis.
„Vyksta stumdymasis, kas pirmas duos tuos vakarietiškus tankus: Kanada, Amerika, Britanija. Tiesiog ateis toks metas Ukrainoje, kai jie nebeturės kuo šaudyti, ir sovietiniai tankai daug labiau pažeidžiami negu vakarietiški, taigi tas technologinis pranašumas, kurį sutektų tos šalys, kurios gali, būtų labai reikšmingas“, – svarsto Ž. Pavilionis.
Linkevičius: belieka nutrinti ribas patiems sau
Laidoje svarstyta ir apie Amerikos atsargumą bei ką tai gali reikšti tolesniame kare. Anot L. Linkevičiaus, šiuo metu labiau abejojama ne Ukrainos ryžtu ir būsima pergale, bet tomis šalimis, kurios turėtų suteikti didžiausią paramą. O delsimas, kaip sako buvęs ministras, tik prailgina karą.
„Viena vertus, amerikiečiai duoda paramos toną, ir mes jau aptarėme, kokia svarbi ir neįkainojama ta parama, kita vertus, duoda toną ir kalbant apie ribojimus. Tas nenoras duoti ilgo nuotolio artilerijos... Kiek užtruko, kol jie gavo HIMARS'us, irgi buvo baimės, kaip čia bus su tais HIMARS'ais, gal negerai. Kita vertus, prieš kiek laiko kai kurių politikų paklausus, ar galima taikytis į taikinius Kryme, jie pradėtų raukytis ir neatsakytų taip tiksliai, nors tai yra Ukrainos teritorija. Ukrainiečiai patys ištrynė tą ribą ir dabar praktiškai niekur Rusijoje negali jaustis saugus – ar dėl galimos dronų atakos, ar sabotažo, kai kiekvieną dieną kažkas dega ir sprogsta visoje Rusijoje. Ribos nutrintos tarp tų, kurie kovoja ir žino, už ką.
Belieka nutrinti ribas patiems sau užsibrėžtas ir tiekti tankus, toliašaudę artileriją, gerai, kad atkeliauja „Patriot“. Delsti negalima, nes būtent tai kartais ir prailgina konfliktą. Rusai savo propagandoje teigia, kad Vakarų pagalba prailgina konfliktą, mat nori greičiau pribaigti ukrainiečius, o kažkas trukdo, bet Vakarai, ribodami savo paramą, užsibrėždami linijas irgi prailgina konfliktą. Tai kai kam tampa galvos skausmu ir netgi politine problema. Paradoksalu, bet ta šalis, kuri moka didžiausią kainą, šiuo atveju Ukraina, kuri aukoja gyvybes, iškenčia karą tiesiogine prasme be elektros, šilumos, ir mes mažiausiai abejojame, kad jie susvyruos, mes tikrai tuo neabejojame. Jie išliks ir bus tvirti. Mes labiau abejojame tais, kurie pakelia tikrai mažesnę naštą. Šioje situacijoje – išbandymas Vakarams, todėl tikimasi, kad JAV ir įvyks tas lūžis, kaip ir tada, kai JAV apsisprendė ginti Baltijos šalis ir mes buvome priimti į NATO“, – taip laidoje sakė buvęs ministras L. Linkevičius.
T. Janeliūnas svarsto, jog vis dar išlieka barjeras, kuris kyla dėl politinio neryžtingumo.
„Yra labai didelis psichologinis barjeras, kuris trukdo priimti aiškų sprendimą – kokia turi būti pergalė, ir kas nutiks su Rusija, kai ji pralaimės. Šiuo metu bijoma išdėstyti, kokia yra amerikiečių vizija, kaip turi atrodyti Rusija po karo. Politiškai nėra pateikto atsakymo, bent jau viešai, ar Rusija po karo turėtų būti iš principo kita valstybė, be Putino, kuriai reikia visai iš naujo kurti savo politinę sistemą. Šio atsakymo nėra. Politiškai tai yra per daug jautrus klausimas, todėl sprendimai apsiriboja techniniais-kariniais sprendimais, kada žingsnis po žingsnio plečiamas spektras karinių priemonių, kurios leidžiamos suteikti Ukrainai. Vis dar yra barjeras, kuris trukdo pasakyti, kad taip, visi taikiniai Rusijoje yra legitimūs. Tai yra agresorė. Kas čia per klausimas, ar ukrainiečiai gali atakuoti taikinius Rusijoje. Tai yra agresoriaus takiniai“, – sako profesorius.
