„Mokytojai yra svarbiausias ir tvariausias mokyklos elementas. Jei neturėsime mokytojų, tai sunku kalbėti apie geriausias galimybes mokiniams įgyti gerą išsilavinimą.
J. Šiugždinienė pabrėžė, kad yra nuosekliai didinamas mokytojų darbo užmokestis: „Esame sutarę, kad 2024 m. jis pasieks 130 proc. vidutinio darbo užmokesčioׅ.“
Ministrė atkreipė dėmesį į švietimo pagalbos specialistų, kurie padeda mokiniams su specialiaisiais poreikiais, darbo sąlygų suvienodinimą su mokytojų: „Kiekvienais metais skiriame papildomą finansavimą švietimo pagalbos specialistams.“
Ministrė: stiprinsime mokytojų kompetencijas ir švietimo agentūrą
J. Šiugždinienė pasidžiaugė mokytojų kompetencijų stiprinimu. Jos teigimu, šiais metais 360 mokytojų studijuoja informacinių technologijų magistro programose ir moduliuose. Nuo naujų metų ministerija žada įtraukti dar keletą nacionalinių kompetencijų stiprinimo programų.
Taip pat su Seimu pasidalinta siekiu pertvarkyti Nacionalinę švietimo agentūrą (NŠA) iš švietimo pagalbos įstaigos į viešojo administravimo funkcijas atliekančią įstaigą.
Tai sukėlė klausimų komitete – opozicijai priklausanti Vilija Targamadzė pasiteiravo, kaip į agentūrą bus atrinkti profesionalai, kai valstybiniame sektoriuje atlyginimai yra maži.
„Labai kviečiu palaikyti valstybės tarnybos reformą, nes tikrai šiandien atlyginimai yra labai maži. Žmonių prisitraukti labai sunku, konkuruojame su verslu (...) Kviečiu palaikyti valstybės tarnybos reformą“, – atsakė ministrė.
J. Šiugždinienė pranešė, kad jau yra parengta edukologijos mokslų programa, skirta mokslinių tyrimų edukologijos srityje stiprinimui: „Jei neturėsime stipraus mokslo, neturėsime stiprių studijų ir neturėsime gerai parengtų pedagogų.“
Ji pasidalino, kad dar iki Naujųjų metų bus pristatytas ir patobulintas pedagogų karjeros modelis.
Tautinės mažumos ir Vilniaus mokyklos
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungos narė Beata Pietkiewicz ministrės paprašė įvertinti ministerijos darbą su tautinės mažumomis.
„Aš manau, kad tautinių mažumų srityje padarėme tikrai nemažai – ir dėl valstybinio egzamino, ir dėl lietuvių kalbos mokymo stiprinimo“, – teigė J. Šiugždinienė.
Tačiau ji prisipažino, kad dar „tikrai reikia padirbėti“: „Bet manau, kad šioje srityje visai nemažai darbų yra padaryta. Ir jau dabar yra padaryta, kaip žinia, lenkų kalba mokyklose yra, judama į priekį sparčiau negu lietuvių kalba mokyklose.“
„Darbo partijos“ narė Ievos Kačinskaitės-Urbonienės teigimu, pastebima, kad Vilniuje yra blogesnės mokymosi sąlygos ir aplinka, pavyzdžiui, mokyklų infrastruktūra, nei likusioje Lietuvoje. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad ministrė neužsiminė dėl Europos Sąjungos finansavimo, skirto Vilniaus mokykloms.
„Europinis finansavimas nulemtas ne mūsų (...) Tiesiog, (Vilniuje – ELTA) pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei visos kitos Lietuvos, ir dėl šių priežasčių, negali ateiti tam tikri struktūriniai fondai. Bet ateina daugiau biudžeto, ateina ir per „Tūkstantmečio mokyklų“ programas didelis finansavimas, tai nemanau, kad Vilnius yra nuskriaustas šioje srityje“, – atsakė Švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
