Dėl vieno svarbiausio Šimašiaus kadencijos darbo – VPT kirtis: įstatymas pažeistas

Naujojo Vilniaus bendrojo plano patvirtinimu garsiai besigyrusį sostinės merą Remigijų Šimašių pasivijo nemalonumai. Viešųjų pirkimų tarnyba po Delfi tyrimo nustatė, kad savivaldybės įmonė teisinių paslaugų pirkimo sutartį su advokatų profesine bendrija „Motieka ir Audzevičius“ pasirašė pažeisdama įstatymą.

Kiek mokesčių mokėtojams kainavo sutartis, nutarė laikyti paslaptyje

Atliekant bendrojo plano viešinimo procedūras savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ teisines paslaugas pirko iš Vilniuje veikiančios įtakingos ir prestižine laikomos advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“.

Paslaugos įsigytos be konkurso ir nei savivaldybė, nei jos įmonė, nei advokatų kontora nesutiko įvardyti, kokia šio susitarimo vertė. Visos šalys tai laiko konfidencialia informacija.

Vis dėlto spalio mėnesį apie tai parašius Delfi, šaltiniai pasidalino advokatų kontoros savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“ pateiktų sąskaitų kopijomis.

Delfi gavo devynių sąskaitų kopijas. Jose nurodytų advokatų suteiktų paslaugų vertė su PVM siekia maždaug 15 tūkst. eurų.

Sąskaitas pasirašė šie „Vilniaus plano“ darbuotojai: Milda Žekonytė, Živilė Gricytė-Rukuižienė, Mindaugas Grabauskas ir Marius Vaivada.

Maža to, vienoje advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ suteiktų paslaugų grafoje sušmėžuoja R. Šimašiaus ir Gitano Nausėdos pokalbis.

Vienoje sąskaitos grafoje rašoma apie mero ir prezidento G. Nausėdos susitikimą: „Komentarų pateikimas dėl mero pokalbio su Prezidentu (pateiktas kovo 17 d. el. laiške).“ Advokatui Donatui Lapinskui atlikti šią paslaugą prireikė dviejų valandų ir tai kainavo 120 eurų.

Tuomet savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas Delfi patikslino: „Pagal pasirašytą sutartį, savivaldybės specialistai galėjo kreiptis į advokatų kontorą dėl teisinių konsultacijų, siekdami greičiau, kruopščiau ir profesionaliau parengti reikalingus atsakymus. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta – savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, rinkdamas medžiagą merui, paprašė advokatų kontoros konsultacijos dėl teisinių Bendrojo plano aspektų.“

Apskritai R. Šimašius viešojoje erdvėje ne kartą bendrojo plano patvirtinimą vadino vienu svarbiausių savo kadencijos darbų.

Savivaldybė, norėdama patvirtinti bendrąjį planą, nuolat bendravo su šia advokatų kontora.

Taip pat spalio mėnesį tiek savivaldybė, tiek jos kontroliuojama įmonė „Vilniaus planas“ ir joms teisines paslaugas teikusi advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“ Delfi teigė, kad visus atsakymus suinteresuotoms šalims rengė būtent savivaldybė.

Tačiau pažvelgus į advokatų kontoros išrašytas sąskaitas susidaro įspūdis, kad galėjo būti ir kitaip. Dokumentuose suradome bent kelis atvejus, kai advokatų kontora rengė atsakymų projektus.

„Atsakymo projekto rengimas (Vilniaus bendruomenių asociacija, S. Gorodeckis)“, – taip pavadinta paslauga, kurios atlikimui buvo skirtos 3 valandos.

Taip pat Delfi jau rašė, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse dėl bendrojo plano pradėjo teismines bylas. Tai Delfi patvirtino Vyriausybės atstovų įstaigos atstovė Gedmantė Eimontienė.

Ji informavo, kad šiuo metu teisme yra nagrinėjamos 2 Vyriausybės atstovo inicijuotos bylos dėl Vilniaus miesto bendrojo plano teisėtumo.

Delfi tyrimą galite rasti čia.

Viešųjų pirkimų tarnyba: įstatymas pažeistas

Paskelbus Delfi publikaciją Viešųjų pirkimų tarnyba pradėjo tyrimą. Ir galiausiai ji informavo nustačiusi pažeidimų. Tarnyba nustatė, kad buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas.

VPT nurodė, kad perkančioji organizacija su advokatų profesine bendrija „Motieka ir Audzevičius“ sudarė susitarimus dėl teisinių paslaugų teikimo, taikydama Įstatymo 6 straipsnio 4 punkto a ir b papunkčiuose nustatytas išimtis: „Šio įstatymo reikalavimai netaikomi <...> 4) šių teisinių paslaugų pirkimams: a) atstovavimo arbitražo ar taikinimo procese, vykstančiame valstybėje narėje, trečiojoje šalyje arba tarptautinėje arbitražo ar taikinimo institucijoje, arba atstovavimo teisminiame procese, vykstančiame valstybės narės ar trečiosios šalies teismuose, tribunoluose ar viešosiose institucijose arba tarptautiniuose teismuose, tribunoluose ar institucijose (...); b) teisinių konsultacijų, reikalingų rengiantis šio punkto a papunktyje nurodytiems veiksmams, arba jeigu yra konkrečių požymių ar didelė tikimybė, kad klausimas bus nagrinėjamas arbitražo, taikinimo ar teisminėje institucijoje.“

Perkančioji organizacija Viešųjų pirkimų tarnybai nurodė, kad: „Sutartis buvo sudaryta, netaikant Viešųjų pirkimų įstatymo <...> reikalavimų, remiantis VPĮ 6 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose nurodytais atvejais, nes po 2018 m. vykusių bendrojo plano (toliau – BP) viešinimų BP nebuvo patvirtintas dėl netinkamos viešinimo procedūros atlikimo, taip pat BP sprendinių korekcijų, atliktų po viešojo susirinkimo (tokia buvo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvada). Todėl taisant BP, tęsiant BP rengimo procedūras ir ruošiantis naujam jo supažindinimui su visuomene, buvo nuspręsta pasitelkti advokatų kontoros paslaugas. Teisinių paslaugų aktualumas ir VPĮ netaikymas šiuo atveju pagrindžiamas tuo, kad pareiškėjai, kurie po VMSA atsakymo rašė skundus į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (toliau – VTPSI), galėjo, gavę VTPSI atsakymą, kreiptis į teismą. SĮ „Vilniaus planas“ darbuotojų patirties trūkumas valdant didelę auditoriją ir krizines situacijas lėmė tai, kad siekiant teisminių ginčų su gyventojais išvengti, buvo įsigytos teisinės paslaugos iš advokatų kontoros.“

Perkančioji organizacija papildomai tarnybai nurodė: „Daugiau požymių, kurie indikuotų apie teisminių ginčų riziką, nebuvo, skundų teismui nebuvo.“

Tarnyba savo išvadose pažymi, kad pirmiau nurodytame Įstatymo straipsnyje numatytos išimtys privalo būti aiškinamos ir taikomos siaurai, t. y. iš esmės, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 4 punkto a ir b papunkčiais, Įstatymo reikalavimai gali būti netaikomi išimtinai šiuose papunkčiuose nurodytoms teisinėms paslaugoms (atstovavimo arbitražo, taikinimo ar teisminiame procese, taip pat teikiant teisines konsultacijas, reikalingas rengiantis šiems veiksmams, ar esant požymių ar didelei tikimybei, kad klausimas bus nagrinėjamas arbitražo, taikinimo ar teisminėje institucijoje) įsigyti.

Galiausiai Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje, kurią pasirašė vadovas Darius Vedrickas, konstatuota, kad perkančioji organizacija nepagrįstai pritaikė Įstatymo 6 straipsnio 4 punkto a ir b papunkčiuose nustatytas išimtis.

Tarnybos vertinimas grindžiamas tuo, kad: „1) Iš perkančiosios organizacijos pateiktų paaiškinimų bei dokumentų matyti, jog iki susitarimų sudarymo, t. y. po 2018 m. vykusių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano viešinimų teisminiai procesai nevyko, t.y. teisinių paslaugų pirkimo metu klausimas nebuvo nagrinėjamas arbitražo, taikinimo ar teisminėje institucijoje, taip pat nebuvo konkrečių požymių, kurie indikuotų apie didelę tikimybę, kad klausimas bus nagrinėjamas arbitražo, taikinimo ar teisminėje institucijoje (atkreiptinas dėmesys, kad faktiškai teisminiai ginčai taip pat nekilo: iš perkančiosios organizacijos pateiktų paaiškinimų bei dokumentų matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo metu skundų teismui nebuvo pateikta, t.y. susitarimų dėl teisinių paslaugų vykdymo metu teisminiai ginčai nekilo. Įvertinus perkančiosios organizacijos pateiktas PVM sąskaitas faktūras bei suteiktų teisinių paslaugų ataskaitas matyti, jog susitarimų vykdymo metu nebuvo teikiamos konsultacijos dėl pasirengimo teisiniam ginčui teismo procese);

2) Perkančioji organizacija, pirkdama teisines konsultacijas ir susitarimuose apibūdindama perkamų paslaugų objektą, visų pirma, akcentavo, kad perkamos teisinės paslaugos, susijusios su Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo procedūromis ir jo tvirtinimu visą jo rengimo laikotarpį iki kol bus patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu. Iš susitarimų esminių sąlygų matyti, kad perkančiosios organizacijos pagrindinis tikslas buvo įsigyti kitas, nei Įstatymo išimtyje aptartos, paslaugas, t.y. buvo siekiama įsigyti teisines konsultavimo paslaugas, susijusias su konkretaus dokumento – Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano – parengimu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad perkančioji organizacija sprendimus, susijusius su Įstatymo 6 straipsnio 4 punkto a ir b papunkčiuose numatytų išimčių taikymu, priėmė nepagrįstai ir sudarydama susitarimus dėl teisinių paslaugų teikimo su advokatų profesine bendrija „Motieka ir Audzevičius“ pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 4 punkto a ir b papunkčius, 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principus ir Įstatymo 17 straipsnio 3 dalį.“

Savivaldybė: buvo laikytasi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų

Vilniaus miesto savivaldybės paklausėme, kaip ji vertina šį Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimą.

Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas, atsakydamas į Delfi klausimą, rado kuo pasidžiaugti: „Vilniaus miesto savivaldybė džiaugiasi, kad nė viena institucija, įskaitant VTPSI, nebeturi pretenzijų dėl patvirtinto savivaldybės bendrojo plano. Tai reiškia, kad jį tvirtinant buvo laikytasi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų.“

G. Grubinskui teigiant, kad nė viena institucija neturi pretenzijų dėl bendrojo plano, jam teko priminti kad Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje dėl šio plano teisėtumo yra pradėjęs dvi teismines bylas.

Į šią pastabą jis pateikė tokį atsakymą: „Jūsų minimos bylos nagrinėjamos teismuose, priimtų galutinių sprendimų nėra, tačiau šiose bylose keliami klausimai nėra tiek reikšmingi, kad galėtų turėti esminę reikšmę visam bendrojo plano teisėtumui.“

Taip pat klausėme, ar bus pradėtas patikrinimas ir taikoma atsakomybė tiems asmenims, kurie sudarė įstatymus pažeidžiantį pirkimą?

G. Grubinskas į šį klausimą konkretaus atsakymo nepateikė: „Sutartį dėl teisinių paslaugų su advokatų kontora sudarė „Vilniaus planas“, todėl negalime pakomentuoti sudarymo aplinkybių bei Viešųjų pirkimų tarnybos išvados pagrįstumo. Tikime, kad „Vilniaus planas“ įvertins Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą ir joje pateiktus išaiškinimus.“

Tuo metu savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ atstovė Gintarė Kubiliūtė teigė, kad „Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktas pastabas ir rekomendacijas įvertinsime bei atsižvelgsime vykdant viešuosius pirkimus ateityje“.

Anot jos, sutartį su advokatų kontora sudarę asmenys „Vilniaus plane” jau nebedirba.

Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ taip pat paklausėme, kaip ji vertina Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimą. Be to, papildomai uždavėme ir šį klausimą: „Ar Jūs, kaip teisininkai, pasirašant sutartį nematėte ir neįspėjote savivaldybės įmonės, kad pasirašoma sutartis gali prieštarauti įstatymams?“

„Motieka ir Audzevičius“ partneris, advokatas Jovitas Elzbergas Delfi teigė, kad įmonė nevertins VPT pozicijos.

„Nesame nei perkančioji organizacija, nei vykdėme pirkimą. Mes pateikėme pasiūlymą ir po to kokybiškai teikėme paslaugas.

VPT pozicijos nevertiname, nes jų išvada yra ne apie mūsų, bet apie perkančiosios organizacijos veiksmus. Šiuo atveju neturime kliento įgaliojimo komentuoti VPT išvadą. Jei VPT pateiks mūsų veiksmų vertinimą arba ginčys sudarytą teisinių paslaugų sutartį, tada ir reaguosime“, – teigė J. Elzbergas.