Demokratų frakcijos lyderis Lukas Savickas Eltai teigė, jog nuo paskutinio karto, kai seniūnai dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie A. Stončaitį susitiko su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, aplinkybės nepasikeitė.
„Situacija reikšmingai nepasikeitė nuo praeito karto, kada Seimo pirmininkė parodė iniciatyvą ir pakvietė visų frakcijų seniūnus pasitarti. Tuo metu buvo mano iškeltas klausimas, o kokiu pagrindu mes galime kažką tartis, jeigu pati Seimo pirmininkė savo parašu yra išdavusi leidimą, reikalingą Algirdui Stončaičiui toliau veikti ir kuris yra grįstas atsakingų institucijų rekomendacijomis“, – Eltai teigė L. Savickas.
Be to, tęsė jis, atsakingos institucijos taip pat nepateikė jokios medžiagos, leidžiančios suabejoti A. Stončaičio tinkamumu vadovauti komisijai.
„Viso labo yra patvirtinimas, kad jokių priekaištų jokia institucija neturi. Kas lieka? Lieka tik kelių aktyvių konservatorių noras ten, kur nieko nėra, kažką įžvelgti ir daryti prieškalėdinę politiką“, – pažymėjo jis.
Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė antrino L. Savickui. Nors parlamentarė teigė, kad frakcija dar nediskutavo dėl valdančiųjų kreipimosi, pasak politikės, klausimų dėl A. Stončaičio reputacijos parlamentarams nekyla.
„Mes kol kas jokių abejonių neturime. Nesame (frakcijoje – ELTA) apsitarę, iš žiniasklaidos tik paskaitėme apie iniciatyvą. Kiek žinau, visi klausimai dėl A. Stončaičio buvo atsakyti – dėl tų pažymų ir visų patikrinimų“, – nurodė parlamentarė.
„Nežinau, ar atsirado kokia nors papildoma informacija, ar čia šiaip sugalvojo – mums tai nėra žinoma“, – Seimo daugumos iniciatyva abejojo O. Leiputė.
Parlamento daugumos kreipimosi nesupranta ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis. Jis, kaip ir kiti opozicijos atstovai, neturi abejonių dėl A. Stončaičio darbo Antikorupcijos komisijoje.
„Toks reikalavimas prisiimti kažkokią atsakomybę, man jis yra nesuprantamas. Dėl kokių priežasčių ir kodėl? Gal valdantieji turi kažkokios papildomos informacijos? Gerbiamieji, tada dėkite viską ant stalo ir žiūrėkime, ką jūs turite. Man atrodo, kad tarnybos (...) labai aiškiai davė suprasti, kad jokių klausimų ar priekaištų ponui Stončaičiui neturi“, – Eltai susiklosčiusią situaciją komentavo „darbietis“.
Parlamentaras pažymėjo, kad valdančiųjų kreipimasis dėl A. Stončaičio išduoda koalicijos dviveidiškumą. Anot A. Mazuronio, daugumos atstovai turėtų taikyti aukščiausius skaidrumo standartus ne tik opozicijai, bet ir savo kolegoms.
„Man atrodo, jeigu jau visiems toks bekompromisis skaidrumas turi būti taikomas, tai visų pirma jis turėjo būti taikomas ir valdančios daugumos atstovams, kurių pakankamai daug šią kadenciją buvo, kai valdantieji tiesiog gelbėjo ir tempė iš įvairiausio pobūdžio reputacinių skandalų ir situacijų savo atstovus“, – aiškino politikas.
Todėl, tęsė jis, visa situacija primena viešųjų ryšių akciją, kai siekiant sumenkinti vidines problemas, stengiamasi jas sukurti priešininkų lauke.
„Man atrodo, kad tai yra siekis nukreipti dėmesį nuo savo neveiksnumo, nuo savo problemų ir permesti kamuolį iš savo problemų lauko, neva sukurti kitą problemų lauką ir parodyti, kad ten kažkas vyksta, kad yra kažkokių neišspręstų klausimų“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad antradienį parlamento valdančiųjų frakcijų vadovai kreipėsi į Seimo opoziciją, prašydami dar šią savaitę deleguoti naują mažumos atstovą į Antikorupcijos komisijos pirmininko postą vietoje Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo Algirdo Stončaičio. Priešingu atveju politikai tikina sieksią A. Stonaičio atstatydinimo Seimo Statuto numatyta tvarka.
„Gerbdami Seimo opozicijos teisę deleguoti Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką, prašome per šią savaitę pateikti naują kandidatą į šios komisijos pirmininkus“, – teigiama opozicijos seniūnams adresuotame rašte.
Klausimai dėl A. Stončaičio reputacijos kilo po to, kai naujienų portalas „15min“ publikavo tyrimą, kuriame teigiama, kad A. Stončaitis gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Antikorupcijos komisijos nariai, valdančiosios koalicijos atstovai paragino A. Stončaitį pasitraukti iš komisijos pirmininko posto, tačiau demokratas nesutiko to padaryti. Siekdami išsiaiškinti visas situacijos aplinkybes, komisijos nariai kreipėsi į saugumo tarnybas ir paprašė atsakyti į klausimus, susijusius su jų pirmininko reputacija.
Anksčiau VSD pateikė išvadą, kurioje teigiama, kad komisijos pirmininkas turėjo leidimą dirbti su įslaptinta informacija ir neprivalėjo tikrintis poligrafu, tačiau valdančiųjų atstovų toks atsakymas neįtikino. Be to, atskleisti slaptą medžiagą apie A. Stončaitį komisijos nariams atsisakė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
