Delfi publikavus tyrimą apie influencerio ir buvusio „kriptomilijonieriaus“ Pauliaus Aršausko šeimos sklypuose, draustinyje, surastas galbūt niekad neegzistavusias sodybas, Generalinė prokuratūra ėmėsi ginti viešąjį interesą.
Delfi žurnalisto Tomo Janonio tyrimą galite rasti čia.
Kaip išsiaiškino Delfi, P. Aršausko šeimos sklypuose Asvejos regioniniame parke, draustinyje, Asvejos ežero pakrantėje, buvo nustatytas juridinis faktas dėl buvusių sodybų.
Pirmos instancijos teismui priėmus tokius sprendimus sklypų savininkai draustinyje įgyja teisę statyti. Priešingu atveju statybos draustinyje yra draudžiamos.
Todėl savininkai Lietuvoje linkę ieškoti ir niekad neegzistavusių sodybų. Tokia situacija buvo susiklosčiusi Pajūrio regioniniame parke, kai keli sklypų savininkai sukčiaudami bandė įrodyti, jog jų sklypuose yra stovėjusios sodybos.
Tuo pačiu LAT labai aukštai iškėlė įrodinėjimo kartelę. Norint nustatyti išlikusios sodybos buvimo faktą, būtina remtis dokumentiniais įrodymais, kartografija, fotografija ir pan. Taip pat remiantis teismo sukurtu precedentu labai svarbu nustatyti tikslią sodybos buvimo vietą.
Tuo metu Aršauskų šeimos atveju Švenčionių apylinkės teismas panašu netaikė tokios aukštos įrodinėjimo kartelės. Iš teismo sprendimų matyti, kad nėra iki galo aišku, kur tiksliai stovėjo sodybos, remtasi liudininkų parodymais. Šio teismo sprendimai nebuvo skųsti.
Kaip pranešime spaudai nurodė Generalinė prokuratūra, 2005 m., 2006 m. ir 2015 m. Švenčionių rajono apylinkės teismas priėmė sprendimus, kuriais pagal piliečių prašymus buvo nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai dėl buvusių sodybų saugomoje teritorijoje – Asvejos regioniniame parke – buvimo.
Prokuratūros pranešime spaudai rašoma, kad buvo siekiama sodybas atstatyti, taip pat po šių teismo sprendimų žemės sklypai buvo padalinti, pakeista jų paskirtis.
„Š. m. spalio 25 d. viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimai pažeistą viešąjį interesą Generalinė prokuratūra, siekdama tai išsiaiškinti, savo iniciatyva nedelsiant pradėjo tyrimą.
Prokurorų atlikto tyrimo metu nustatyta, kad topografiniai žemėlapiai su juose atvaizduotu anksčiau pareiškėjui priklausančiu miško ūkio paskirties žemės sklypu patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjo sklype ne tik iki 1950 metų (bet ir vėliau) nebuvo sodybos. Pareiškėjas sodybos buvimo faktą prašė nustatyti žemės sklype, kurio paskirtis buvo ir šiuo metu yra miškų ūkio.
Teismui priėmus neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad miško ūkio paskirties žemės sklype, patenkančiame į saugomą teritoriją – Asvejos regioninio parko Asvejos kraštovaizdžio draustinį – buvo sodyba, atsirado ir šiuo metu egzistuoja neįtikėtina ir netoleruotina teisinė situacija, kai giminystės ryšiais su sodybos, kurios buvimo sklype faktas nustatytas sprendimu, savininku susiję asmenys (įpėdiniai) įgijo teisę šioje saugomoje teritorijoje miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Pavertus miško žemę kitomis naudmenomis, pakeitus žemės sklypo paskirtį, atsiranda galimybė vykdyti sodybos, kurios žemės sklype nebuvo, atstatymo darbus“, - rašoma prokuratūros pranešime spaudai.
Generalinė prokurorė, kreipdamasi į teismą dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje, siekia užkirsti kelią ateityje galimam neteisėtam miško ūkio paskirties žemės sklypo pavertimui kitomis naudmenomis ir galimai neteisėtoms statyboms saugomoje teritorijoje.
Atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą, prašoma panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio sodybos buvimo fakto nustatymo.
Sprendimai dėl proceso atnaujinimo 2006 m. ir 2015 m. teismo išnagrinėtose bylose Generalinėje prokuratūroje bus priimti artimiausiu metu.
