Kaip akcentavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Lietuva yra demokratiška valstybė.
„Čia vyksta debatai. Tai natūralus demokratinės valstybės bruožas. Antra, tai rodo, kaip mums yra svarbu priešakinė gynyba ir ta brigada Lietuvoje. Mes matėme Bučas, Irpines ir visa kita, kai įvažiuodavo Rusijos kariuomenė – ką jie ten padarė. Kad to nebūtų, reikia atgrasymo per paneigimą, o ne atgrasymo per nubaudimą“, – sakė politikas.
Kuo daugiau sąjungininkų bus vietoje, tuo geriau, pasak L. Kasčiūno, priešas bus atgrasomas.
„Mes vokiečiais pasitikime, mums tai yra galimybių langas sustiprinti savo saugumą – tai yra gyvybinis Lietuvos interesas: turėti kuo daugiau priešakinės gynybos architektūros mūsų valstybėje, kad nebūtų Irpinių, Bučų – tokių tragedijų“, – paaiškino NSGK pirmininkas.
Jis teigė, kad Lietuva istoriškai turi susiklosčiusį mąstymą, kad sąjungininkų buvimas mūsų valstybėje atgraso Rusiją nuo bandymų testuoti saugumo situaciją.
Be to, parlamentaro vertinimu, vieša diskusija nevyksta pasitikėjimo Vokietija sąskaita.
„Kaip tik noriu pasakyti, kad Lietuvos visuomenės pagarba ir pasitikėjimas Vokietija, ypač nuo to laiko, kai vokiečiai vadovauja priešakinių pajėgų kovinei grupei jau šeštus metus, augo nuolat – tai rodo sociologinės apklausos. Jų galios atsiradimas Lietuvoje kaip tik prisideda prie pasitikėjimo, todėl mes ir sakome: neklauskite, kaip mes vertiname jūsų lyderystę. Mums reikia jūsų lyderystės. Mes norime brigados, nes iš esmės labai pasitikime vokiečiais – mūsų tikslas yra atsakymas į klausimą“, – akcentavo Seimo narys.
Raginą turėti objektyvesnę ir sąžiningesnę diskusiją
Kita NSGK narė, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Krašto apsaugos komiteto pirmininkė Dovilė Šakalienė pastebėjo, kad diskusija apie vokiečių indėlį į sąjungininkų saugumą turėtų būti objektyvesnė ir sąžiningesnė.
„Aš manau, kad viena iš priežasčių yra ta, kad mes tikimės iš Vokietijos labai daug – daugiau nei iš kai kurių kitų šalių. Kai iš kažko labai daug tikiesi, kai tavo kartais galbūt ne visada realistiški norai ar ambicijos galbūt nėra pilnai įgyvendinami, tai ateina toks nusivylimas, frustracija, priekaištai. Nors jei objektyviai pasižiūri, kiek tiksliai tu gauni, tai yra labai daug – daug daugiau nei iš kai kurių kitų šalių“, – atkreipė dėmesį parlamentarė.
Jos teigimu, reikia pripažinti, kad vokiečiai padarė dideles išvadas iš ankstesnių savo klaidų.
„Taip, mums daug šalių pasakė, kad mes buvome teisūs ir atsiprašė, jog mūsų negirdėjo, bet kiek šalių taip stipriai viską apsuko? Nuo savo gynybinės koncepcijos ir bendradarbiavimo su Rytų bloko NATO šalimis, iki savo pilnos energetikos sistemos rimto pertvarkymo“, – sakė D. Šakalienė.
Be to, pasak LSDP atstovės, vokiečiai išsilaisvino iš naratyvo, kad jie per amžių amžius kažką skolingi Rusijai.
„Vis dėlto vokiečiai dar prieš tą antrą invazijos bangą vasario mėnesį jau buvo didžiausias Ukrainos donoras“, – akcentavo parlamentarė.
„Mes turime sąžiningai matyti, kad Vokietija, kuri padarė labai daug klaidų, dabar tas klaidas taiso bene sparčiausiai, palyginus su kitomis šalimis, skiria daug lėšų. Taip pat yra svarbus dar vienas politinis aspektas: politinis Ukrainos traktavimas, nes Scholzas Kyjive, kartu su kitų šalių lyderiais, pasakė, kad Ukrainai turėtų būti suteiktas ES kandidatės statusas“, – priminė D. Šakalienė.
Ji taip pat sakė, kad darbų dėl brigados procesuose būtina įvertinti realius faktorius: vokiečiams brigados dislokavimui Lietuvoje dėl rotavimo principo iš esmės būtina priskirti visą diviziją.
„Ponios Merkel metais, du dešimtmečius iš esmės Bundesveras buvo naikinamas, karpomas geležinėmis žirklėmis. Šiame kontekste jie ne tik turi atkurti savo pajėgumus, (...) kad ir patys būtų apsaugoti, ir suformuoti pakankamus pajėgumus, kad galėtų skirti juos mažosioms savo seserims bendrijoje“, – paaiškino socialdemokratė.
Tad vokiečių, anot jos, laukia rimta skelias, o Lietuva turi pilnai atliepti savo tikslus su aiškiu ir konkrečiu investicijų, infrastruktūros rengimo ir kitų darbų padarymo grafiku.
„Mes turime ir iš savęs reikalauti tiek pati – netaikyti dvigubų standartų. (...) Dirbame ir kalbamės tarpusavyje, tai yra labai svarbu“, – pabrėžė D. Šakalienė.
Sako, kad tikslai nesikeičia
Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis taip pat sakė manantis, kad vieša diskusija nekenkia lietuvių pasitikėjimui vokiečiais.
„Man patiko vokiečių žaliųjų atstovės gynybos komitete tvytas (tviterio įrašas), kuriame ji rašė, kad „ramiai tęskime“. Mums kaip tik tokių diskusijų ir reikia tam, kad sumažintume nepasitikėjimą Vokietija visame Rytų flange“, – sakė parlamentaras.
Panašiai, pasak jo, buvo viešai išsireiškę ir Vokietijos krikščionių demokratų atstovai, akcentavę, kad būtina panaikinti bet kokias abejones.
„Reikia tiesiog padaryti viską, kad ta vokiečių brigada būtų Lietuvoje, kad būtų išsklaidytos tos abejonės. Tą mes visi ir darome, tam rengėme ir forumą Seime, kuriame kalba iš esmės visi. Trūko tik Vokietijos socialdemokratų, kuriuos pamatysime patys nuvykę į Berlyną“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Politikas akcentavo, kad tikslas turėti vokiečių brigadą, dislokuotą Lietuvoje, nesikeičia.
„Atkreipsiu dėmesį, kad pirmą kartą viešame forume joks Vokietijos atstovas neužginčijo ne tik Ukrainos derybų su ES pradžia, bet Ukrainos narystės NATO. Net kai kurie iš jų pasakė, kad tai privalo būti padaryta, kai mes įveiksime Rusiją. Tiesą pasakius, aš dar net nesu girdėjęs tokių aiškių pasisakymų iš vokiečių kai kurių politikų“, – sakė URK pirmininkas.
Ž. Pavilionio teigimu, sutarimas dėl didelio skaičiaus amerikiečių karių Lietuvoje taip pat buvo pasiektas ne per vieną mėnesį.
„Būtent tokių intensyvių diskusijų dėka“, – pridūrė jis.
Ambasadorius: reiškiamas nepasitenkinimas Vokietija neatsiųs nė vieno papildomo kario
Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas sako, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
„Bet kokia idėja, kad reiškiant nepasitenkinimą Vokietija galėtų būtų paspausta ar priversta (dislokuoti brigadą), neatsiųs nė vieno papildomo vokiečių kario į Lietuvą“, – pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją sakė M. Sonnas.
Anglų kalba diskusijoje pasisakęs ambasadorius pabrėžė, kad viešoje erdvėje kilę debatai dėl Vokietijos įsipareigojimo Lietuvoje dislokuoti brigadą įgavo nepasitikėjimo atspalvį ir tai žeidžia Vokietiją, be to, ši diskusija yra „ardanti ir žalinga“.
„Aš noriu išdėstyti vieną labai svarbų ir jautrų dalyką. Aš keliskart pajutau intonacijas, kurios mažiausiai implikavo, o kartais ir sakė tiesiai, kad Vokietija atsitraukia ar nenori vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Tai yra a) netiesa, b) įžeidžia ir c) ir tai politinis aspektas, kurį aš noriu jums visiems pabrėžti, niekam nenaudinga. Ši diskusija yra ardanti ir žalinga“, – kalbėjo ambasadorius.
Jis taip pat teigė norintis pakartoti, ką jau yra paskelbęs anksčiau savo pareiškime, kad kariniai ekspertai turi pasakyti, kas yra brigada Aljanso gynyboje XXI-ame amžiuje.
„Tegu kariniai ekspertai tai sprendžia, mes visiškai pasitikime Lietuva, kuri stiprina infrastruktūrą, pastangos ir skiriamos lėšos yra įspūdingos, ir kariniai ekspertai turi nuspręsti, kaip tiksliai XXI-ame amžiuje atrodo brigada Lietuvos gynybai mūsų Aljanso rėmuose“, – sakė M. Sonnas.
Jis taip pat teigė buvęs šiek tiek nustebęs, kad dėl vokiečių įsipareigojimo kilo politinės diskusijos. Pasak ambasadoriaus, nors diskusijos tokiais svarbiais klausimais yra natūralios demokratinėje visuomenėje, jis vis dėlto turėjo pranešti savo vadovybei, kad per kelerius pastaruosius metus Lietuvoje smuko pasitikėjimas Vokietija.
„Šiose diskusijose aš pajutau kažką, ką galų gale turėjau pranešti savo vadovybei Berlyne, jog pakankamai akivaizdu, kad per kelerius pastaruosius metus mūsų šalis tam tikru laipsniu prarado pasitikėjimą Lietuvos politiniame spektre, žiniasklaidoje ir visuomenėje“, – kalbėjo ambasadorius.
„Diskusija, kas buvo sutarta birželį kanclerio Scholzo ir prezidento Nausėdos, buvo persunkta tam tikru nepasitikėjimu, ar Vokietija yra patikima sąjungininkė imtis centrinio vaidmens kuriant brigadą, stiprinant rytinį flangą. Aš pastebėjau, kad yra nesuskaičiuojama daugybė karinių ekspertų, kurie nustato, kas yra ir kas nėra brigada, ir kur ji yra“, – tęsė M. Sonnas.
Jis taip pat pabrėžė, kad demokratijose visada diskutuojama svarbiais klausimais, tai yra legitimu, kaip ir tai, jei „Lietuvos politikai, Lietuvos balsai norėtų eiti toliau nei buvo sutarta birželį“.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas birželį Vilniuje pasirašė komunikatą, kuriuo sutarta, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Sekmadienį LRT laidoje „Savaitė“ užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat kalbėjo apie strateginį Lietuvos tikslą.
„Mano vertinimu, šiandien nėra svarbesnio valstybės saugumui uždavinio, kaip sulaukti Vokietijos brigados nuolatinio dislokavimo Lietuvos teritorijoje. Tai yra svarbiausias mūsų saugumo uždavinys, kuris iš tikrųjų reikšmingai keistų situaciją, kaip mes galime gintis nuo galimos agresijos iš Baltarusijos arba Rusijos teritorijos“, – sakė ministras.
Spalį Lietuvoje viešėjusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht paskelbė, kad Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada nebus dislokuojama nuolat, bet, kilus krizei, būtų permesta į Lietuvą per 10 dienų.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas toje pačioje spaudos konferencijoje patikino, kad tokios spartos visiškai pakanka, ir tai sukėlė diskusijas šalies viduje dėl Vokietijos įsipareigojimų Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio vienetą.
Reaguodamas į Lietuvoje kilusias diskusijas, kaip bus įgyvendinami NATO viršūnių susitikimo Madride su Vokietija pasiekti susitarimai dėl būsimos karių brigados, Vokietijos ambasadorius tuomet viešai paskelbė laišką, kuriame teigė, kad fiziškai brigada jau yra Lietuvoje, nes „brigada yra ten, kur jos vadovybė“.
Vilnius siekia, kad Vokietijos brigada šalyje pilnos sudėties būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.
Berlynas iki šiol Lietuvoje dislokavo priešakinį brigados vadovavimo elementą.
Vokietija taip pat vadovauja nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui.
