Jeigu Rusija būtų įgyvendinusi planą?
R. Jukneviečienė ragino pagalvoti, kaip situacija pasaulyje ir regione būtų vertinama, jei Rusijai būtų pavykę užimti Kyjivą per tris dienas, kaip ir buvo planuojama.
„Kai daug tenka, kur nors kalbėti, čia klausantis, man vis neišeina iš galvos mintis, o pabandykime įsivaizduoti akimirkai, kas būtų buvę, jeigu vasario mėnesio pabaigoje, užpuolusi va tokiu mastu Ukrainą Rusija, būtų paėmusi Kyjivą, Ukrainą. O tai buvo galbūt net minučių klausimas, kaip kai kurie kariškiai sako, analizuodami situaciją tuomet.
Jeigu nebūtų susprogdintas kažkuris tiltas laiku, Ukrainos kariu sprendimu, jeigu rusai būtų kažkur nesustoję, komanda duota kita – kaip mes vertintume situaciją pasaulyje ir aplink mus tuomet“, – šeštadienį kalbėjo R. Juknevičienė.
Politikė teigė, jog pajuto, kad vasario 24 dieną Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėta karinė invazija į Ukrainą yra „jo pabaigos pradžia“.
„Arba šitos imperijos pabaigos pradžia. Labai kruvina, labai baisi, neaišku, kada baigsis, kaip baigsis – kaip mes visi išlaikysime tą paramą. Bet tai yra pabaigos pradžia. Ir tai vyksta. (…) Ir V. Putinas pralaimi, jau dabar pralaimi. Pralaimėjo tą pirmą savaitę, pralaimi ir dabar. Lieka tik sudėtingi jų pralaimėjimo dalykai ant žemės“, – kalbėjo jis.
R. Juknevičienė kalbėjo, jog po Ukrainos pergalės teks galvą sukti dėl Rusijos ateities.
„Ir po to kai Ukraina laimės, ši serganti, sužalota tauta, turiu galvoje Rusiją, jos likimas, ateitis, kaip mes gyvensime šalia jos ateityje – ir artimiausioje, ir tolimesnėje, iškils šis klausimas kaip vienas svarbiausių. Ypatingai kalbantis su vakariečiais, su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, ar panašiu į jį, kurie jau dabar sako apie kažkokias saugumo garantijas Rusijai.
Gali būti, kad bus norinčių vėl sugrįžti prie dialogo su V. Putinu, ar kuo nors kitu, negalvojant ir nebandant užkardyti šito pūlinio, kurį ukrainiečiai jau dar labiau pravėrė“, – kalbėjo europarlamentarė R. Juknevičienė.
„Ir čia mūsų laikysena – Lietuvos, Baltijos valstybių, bus labai svarbi“, – pabrėžė ji.
Uždaras pokalbis Pentagone
R. Juknevičienė savo kalboje taip pat pasidalijo ir prieš dešimt metų JAV pareigūnų turimais planais apie Rusijos veiksmus. Anot šių žinių, 2019 metais Rusija jau turėjo būti pasiruošusi testuoti NATO. Ir tai būtų daroma „testuojant mus“.
„Žinote, aš gal pasakysiu tokį paradoksalų dalyką, kad šiandien aš jaučiuosi saugiau. Gal tai yra ciniška – žūsta ukrainiečiai, žūsta žmonės, bet aš jaučiuosi saugiau. Žinote, kada jaučiausi nesaugiausiai? 2008–2012 metais, kai buvau ministrė. Todėl, kad tada man buvo baisu, nes žinojau ir karinės žvalgybos duomenis, apie tai kalbėjausi su amerikiečiais 2012 metais Pentagone, kai paskutinį kartą lankiausi, klausiau – kodėl jie leidžia tiek daug pinigų ir didina tą karinę galią aplink mus.
Atsakymas buvo – uždarame posėdyje Alexanderis Vershbow (JAV diplomatas, buvęs NATO generalinis sekretorius, aut. p.), nors tai buvo uždaras posėdis, bet dabar jau galiu pasakyti... Jų mąstymas buvo, kad 2019 metais Rusija bus pasiruošusi testuoti NATO.
Jeigu viskas eis taip, kaip ėjo tada. Ir testuos per mus.
2014 metais Ukraina bus išgelbėjo nuo šitokios nelaimės, kuri tikrai galėjo būti mums visiems“, – TS–LKD Tarybos posėdyje šeštadienį sakė europarlamentarė R. Juknevičienė.
