Ukrainos dėmuo

Partijos pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis posėdžio pradžioje įvertino politinę padėtį. G. Landsbergis dėmesį skyrė situacijai užsienyje ir Ukrainoje.

„Nes nėra svarbesnių įvykių, kurie vyksta mūsų regione, didele dalimi jie irgi nuspalvina mūsų kasdienį gyvenimą. Ruošdamiesi 2020 metais vykusiems rinkimams labai atsakingai dėliojome reformų programas, planus, ką ketinsime nuveikti.

Bet tiesą sakant, tokių metų, kokius dvejus metus turėjome dabar, nebuvo pasiruošęs niekas. Bet nepaisant to, akivaizdu tai, kad Tėvynės sąjungai ir mūsų koalicijai, turėjome kažką viduje, kas leido net ir be didelių pasirengimų, pasiruošimų, ir supratimo, kas mūsų laukia, ateiti ir atlaikyti tas audras, kurios mus pagavo. Dėl to tie dveji metai ir lygiai pusė kadencijos leidžia vertinti, kad mes atlaikėme, atlaikome. Ir labai tikiuosi, kad iš to mes išeiname stipresni“, – sakė partijos lyderis.

O vertindamas dabartinę situaciją Ukrainoje, G. Landsbergis teigė, kad kai kurie vaizdai iš Ukrainos primena Pirmojo Pasaulinio karo vaizdus. Anot jo, optimizmą vienuose Ukrainos srityje, užgožia situacija kitur.

„Sudegę medžiai, tranšėjos iškastos, kariai, nuolatiniai raketų, bombų sprogimai. Tai iš tiesų yra tragiškas vaizdas. Baisiausias jis yra ir dėl to užstrigimo – mes tiek džiaugiamės Ukrainos pergalėmis Charkivo, Chersono regione. Tai suteikia visiems ir palaikantiems didelio optimizmo jausmą – kad gali laimėti Ukraina, stumia okupantus lauk ir sugeba juos sumušti.

Bet lygiai taip pat – priešingai Bachmutas yra tokio užstrigimo, mažesnio optimizmo pavyzdys. Dažniausias klausimas, kurio manęs klausia – kaip vertinate dabar ES laikyseną, vakarų laikyseną. Galvoju, kad mes esame lygiai taip pat užstrigę tame sušalusiame molyje. Ir nejudame į priekį – lyg įsikasėme save“, – kalbėjo TS–LKD vadovas šeštadienį surengtame partijos Tarybos posėdyje.

Įvertino naujausią sankcijų paketą Rusijai

Jis teigė, jog panaši situacija ir su sankcijomis karą sukėlusiai Rusijai.

„Girdėjote apie 9 sankcijų paketą, kurio didžioji dalis yra Lietuvos pasiūlytos: įmonės, sritys, kurias būtų galima sankcionuoti, asmenys, kurie turėtų būti sankcionuojami. Du mėnesius diskutavome, ar to paketo reikia. Galų gale, ne be Lietuvos sprendimo buvo nuspręsta, kad tą paketą verta judinti į priekį. Bet diskusija vyko ne apie tai, ką reikia sankcionuoti, bet ką reikėtų iš to paketo išimti“, – teigė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

Jo teigimu, buvo pasiūlyta „tokio dydžio skylė sankcijų laive“, kad klausimas iškilo, ar „tas sankcijų laivas apskritai begali plaukti“.

„Dėl to nuskambėjo antraštės, kurios pasiekė ir plačius vakarietiškų žiniasklaidos priemonių puslapius. Kad Lietuva, kartu su kitomis valstybėmis, su Lenkija visų pirma, blokuoja 9 sankcijų paketą. Tikrai ne tokia antraštė, kokios norėtume sau, todėl reikėtų paaiškinti, kas atsitiko“, – teigė TS–LKD vadovas.

G. Landsbergis teigė, jog Lietuva iškėlė klausimą – ar tikrai yra reikalingas sankcijų paketas, kuris kartu atneša šimtams oligarchų nuolaidas.

„Jų privačioms piniginėms, kurios šiuo metu yra užšaldytos vakaruose, kad jos galėtų būti atšaldytos, jeigu jie sugebėtų įtikinti vakarų vyriausybes, kad tie jų privatūs pinigai būtų naudojami bado iššūkiams pasaulyje spręsti.

Mėginome aiškintis, ar tikrai ta situacija yra tokia baisi pasaulyje, kad reikėtų atlaisvinti tiek daug įšaldytų finansų. Atsakymo aiškaus negavome. Dėl to sustabdėme ir paprašėme papildomų diskusijų“, – aiškino TS–LKD pirmininkas G. Landsbergis.

Jis teigė, jog šios diskusijos buvo nepaprastai sunkios.

„Ir tiesą sakant Lietuva tokioje situacijoje dar nebuvo atsidūrusi – kuomet reikėjo priimti sprendimą, arba likti visiškai vieniems, arba ieškoti kažkokio kompromiso. Kompromisas buvo rastas ir jis leidžia Lietuvai tų sankcijų išimčių nevykdyti. Patiems sau mes turime teisę to netaikyti. Tokią pačią teisę turi kiekviena valstybė. Tik greičiausiai tos šalys, kurios šios problemos nematė, ta išlyga nepasinaudos“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Užsienio reikalų ministras teigė, jog prasidėjus Rusijos sukeltam karui Ukrainoje, atrodė, kad „esame chore balsų“.

„Išsiskyrėme bendrame chore, aišku, mūsų balsas buvo stiprus. (…) Lietuva išsiskiria, Vilnius išsiskiria. (…) Kai mes kalbame apie Lietuvos rolę ir misiją – tai nepavargti tuomet, kai kiti pavargs, nesustoti tada, kai kiti sustos ir susės ant suolelio. Ir šiandien mes to daug matome“, – pažymėjo jis.

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pabrėžė, jog Lietuva stabdys neteisingas idėjas ir siūlymus atsitraukti, atsikvėpti.

„Kurie siūlys derybas Ukrainai, jų neatsiklausę – mes tam priešinsimės“, – žadėjo G. Landsbergis.

Landsbergis: partija yra be cirkų

TS–LKD partijos lyderis G. Landsbergis savo kalboje įvertino ir artėjančius savivaldos rinkimus.

„Mūsų partija yra nuosekli, manau, kad tai galioja ir savivaldos rinkimuose. Todėl labai palaikiau Valdą (Benkunską, aut. p.), nusprendusį dalyvauti Vilniaus miesto mero rinkimuose, bet ir šūkį, kuris kai kam pakėlė antakį – meras be cirkų. Bet ir partija yra be cirkų. Todėl, kad nuoseklumas yra be cirkų. Tai nėra ieškojimas vienadienio, trumpalaikio, greito, pigaus atsakymo į problemas. Mes esame nuoseklūs, mūsų kandidatai nuoseklūs, partija yra nuosekli.

Todėl labai džiaugiuosi, kad galiu pasakyti ir partijos be cirkų narys, vadovas. Turime kandidatus, kuriais visiškai pasikliaunu“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Karo Ukrainoje įtaka Lietuvoje

Premjerė Ingrida Šimonytė TS–LKD Tarybos posėdyje įvertino ir svarbią progą – dvejus šios Vyriausybės darbo metus.

„Mediumas, taip studentiškai įvardinkime, Vyriausybės. (…) Ir ką galima apie tuos dvejus metus pasakyti? (…) Gyvename tame fone, kuriam gyvename, pastaruosius dešimt mėnesių gyvename šios invazijos, nesakysiu karo, nes jis tęsiasi seniai, fone. Ir, aišku, tai turi įtakos ne tik mūsų veikloms užsienio, tarptautinėje politikoje, bet ir mūsų gyvenimui Lietuvoje.

Ir tokie dalykai kaip energetinis, maisto karas, kurį tuo pačiu metu, kaip ir fizinį karą prieš pasaulį kariauja Vladimiras Putinas, jis negali neturėti mums pasekmių“, – tikino Vyriausybės vadovė I. Šimonytė.

Ji teigė, jog šiuo metu labai aiškiai išryškėja tai, kuo partija visada buvo stipri. Taip Vyriausybės vadovė kalbėjo apie jau regioniniu vadinamą SGD terminalą.

„Mažinti riziką, kad mus apskritai kas nors galės spausti. Matome, kad tie sprendimai labai pasiteisina. Taip, daug kas nebuvo padaryta tada, kai galėjo būti padaryta, ta pati elektros generacija, kurios stygių pajutome šiais metais yra Lietuvos Achilo kulnas, bet ši Vyriausybė su Dainiumi Kreiviu ir jo lyderyste per nepilnus dvejus metus turbūt sugebėjo padaryti tiek, kiek dvi Vyriausybės iki jos. (...)

Kas vieniems siunčia signalą, kad reikia prašyti, pasiėmus kepurę sakyti, kad būsi geras, kitaip nuolaidžiauti.

Bet tiek, kiek šita bendruomenė būdavo atsakinga už valstybę, būdavo pasirenkamas kitas kelias – mažinti riziką, kad mus apskritai kas nors galės spausti. Ir matome, kad tie sprendimai pasiteisina“, – kalbėjo premjerė.“, – TS-LKD tarybos posėdyje šeštadienį sakė I. Šimonytė.

Anot jos, šiuo metu taip pasijuto tokių praeities sprendimų, kaip suskystintųjų dujų terminalo statyba, nauda.

„Dabar labai gerai pajutome, kokios išmintingos buvo praeities įžvalgos. Tas pats suskystintųjų dujų terminalas reikalavo gynimo kiekvieną mielą dieną nuo įvairių veikėjų, kurie teigė, kad čia labai kvailas projektas ir labai brangiai kainavo“, – sakė I. Šimonytė.

Partijos lyderis G. Landsbergis taip pat džiaugėsi, kad premjerė I. Šimonytė tapo TS–LKD partijos nare. Jos sprendimas tapti Naujosios Vilnios skyriaus nare buvo palydėtas plojimais.

Savivaldos rinkimų programa

Delfi primena, kad taip pat tarybos posėdyje buvo patvirtinta partijos programa savivaldos rinkimams.

Konservatoriai savo kandidatus į merus kelia 57 savivaldybėse, Visagine jie nutarė remti Liberalų sąjūdžio kandidatą, o Šalčininkuose ir Trakuose merų rinkimuose nedalyvaus.

Partija savo kandidatų sąrašus kels 59 savivaldybėse. TS–LKD kandidatų nebus tik Šalčininkų savivaldybėje.

Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitų metų kovo 5 dieną.

TS–LKD yra didžiausia valdančiosios koalicijos partija, Seime ji turi 49 atstovus.

Pastarųjų metų geopolitiniai ir valstybiniai iššūkiai parodė, kad savivaldos vaidmuo yra itin svarbus ne tik užtikrinant svarbias viešąsias paslaugas, bet ir operatyviai reaguojant į ekstremalias situacijas. Visgi kartu šie kriziniai iššūkiai išryškino ir silpnąsias vietos savivaldos sistemos puses. Ne reti vietinės biurokratijos nekompetencijos pavyzdžiai; savivaldos vadovų nepasirengimas, negebėjimas ir nenoras priimti ekstremalioje situacijoje būtinus sprendimus; vis dar aukštas korupcijos ir nepotizmo lygis; negebėjimas pasitelkti bendruomenes ir tinkamai atliepti gyventojų poreikius; vyraujantis ne „savivaldus“ ir bendruomeniškas, o valdiškas požiūris, kai tikima, jog valdžia viską žino geriausiai.

Lietuvos savivaldybės tuo pačiu yra ir labai skirtingos – dydžiu, geografine padėtimi, vienose stipri pramonė, kitose vyrauja kurortinės teritorijos, vienose žmonių netenkina sveikatos paslaugų kokybė, kitose gyventojai skundžiasi prasta kelių ir gatvių būkle. Savivalda yra įvairi, todėl rengiant šią programą galvota apie tai, kokios problemos ir kokios vizijos galėtų vienyti tarpusavyje labai skirtingas Lietuvos vietas – ką galime bendrai užsibrėžti padedant savivaldai stiprėti, tapti gyventojams draugiška organizacija, kuria jie galėtų betarpiškai pasitikėti bet kokioje situacijoje.

Siekiant šių tikslų turime aiškiai įsipareigoti keisti savivaldos veidą ir bendravimo su žmonėmis būdus. Lietuvai reikalinga savivalda, kurioje žmogus jaustųsi saugus ir gerbiamas. Savivalda, kuri būtų draugiška kiekvienam jos bendruomenės nariui, kurioje keistųsi santykis tarp gyventojo ir vietos institucijų, augtų tarpusavio pasitikėjimas ir saugumo jausmas. Visa tai reikalauja ne tik stiprių ir kompetentingų, bet ir empatiškų savivaldybių tarybų bei merų, kurie užuot tik pompastiškai karpę naujų statinių inauguracijos juosteles, siektų geresnio, nuoširdesnio santykio su žmonėmis, sutelktų dėmesį į bendruomenių stiprinimą, savivaldos institucijų skaidrinimą ir sprendimus tose srityse, kurios rezultatus duos tik ilguoju laikotarpiu. Būtent tokiu keliu žengti įsipareigoja TS–LKD kandidatai merų ir tarybų rinkimuose.

Šiems pokyčiams 18–oji Vyriausybė ir šio Seimo dauguma sukūrė itin tvirtą finansinį pagrindą. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje, 2023 m. savivaldai bus skiriamas 5 milijardų eurų finansavimas. Lyginant su 2021 m., 2023 m. savivaldybių biudžetai auga nuo 3,8 mlrd. iki 5 mlrd. eurų, arba daugiau nei 31 proc. Taip pat daugiau nei dvigubai padidėjo skolinimosi apimtis pagal esamą reguliavimą, suteikiant platesnes galimybes greičiau įgyvendinti svarbiausius projektus. Nuo 2023 metų savivaldybės galės pasiskolinti iki bene 98 mln. eurų, kai 2021 metais limitas siekė 45 mln. eurų. Iš šių lėšų savivaldybės papildomai galės užtikrinti spartesnį rajonų ir miestų gyvenimo kokybės gerinimą.

TS–LKD skyriai šiems savivaldos rinkimams parengė išskirtinai stiprias vietos rinkimų programas.
Šioje nacionalinėje programoje pateikiame svarbiausius bendruosius įsipareigojimus:

1. Keliame aukščiausius moralės ir etikos standartus savo politikams. Ne kartą esame įrodę, kad skaidrumas mums ne deklaracija, o svarbi vertybė. 2020 m. Seimo rinkimuose įdiegtas etikos kodeksas veiksminga prevencija ir aiškus moralinis įsipareigojimas taps taikomu pavyzdžiu ir TS–LKD atstovams savivaldoje.

2. Skatinsime ir puoselėsime vietinę demokratiją. Savivaldoje turi būti girdimi visi balsai: tiek mero, tiek valdančiosios daugumos narių, tiek opozicijos ir bendruomenių. Įsipareigojame gerbti merų ir valdančiųjų daugumų teisę skaidriai įgyvendinti tuos pažadus, kuriuos davė rinkėjams, tačiau kartu pabrėžiame ir savivaldybių opozicijos teisę demokratinėmis priemonėmis vykdyti valdžios kontrolę, teikti alternatyvą priimamiems sprendimams. Įgyvendinat naują vietos savivaldos modelį, kurio dėka sustiprės merų galios, įsipareigojame stiprinti savivaldybių opozicijų galias, tobulinti savivaldos kontrolės mechanizmus, kurie leistų mažinti korupcijos ir nepotizmo apraiškas.

3. Keisime savivaldos požiūrį į žmogų ir bendruomenes. Savivalda turi būti artima ir draugiška, o gyventojas užėjęs į savivaldybės instituciją turi gauti ne atsakymą, ko ta institucija negali, o pagalbą ir jo problemos sprendimą. Todėl TS–LKD atstovai savivaldoje įsipareigoja kelti gyventojų aptarnavimo standartus, žymiai daugiau ir dažniau tartis su vietos bendruomenėmis priimant sprendimus.

4. Savivaldos lygmenyje įgyvendinsime galutinę ir negrįžtamą viešųjų erdvių desovietizaciją. TS–LKD ištakos visuomet buvo mūsų bendruomenės stiprybės šaltiniu, Sąjūdžio idėjomis ir vertybėmis grįsta politika yra išskirtinis mūsų politinės jėgos bruožas. Europoje įsiliepsnojus karui ir atgimus Rusijos imperialistinėms ambicijoms, istorinės atminties politikai tenka ypatingas vaidmuo. Plėsime bendruomenės žinias ir supratimą apie totalitarinių režimų ideologijų žalą, įvykdytus ir vykdomus nusikaltimus. Atsispirti Rusijos minkštajai galiai, propagandai ir dezinformacijai padės ne tik viešųjų erdvių išvalymas, bet ir formuojamas Lietuvos švelniosios galios naratyvas, patriotiškumo ir bendruomeniškumo ugdymas.

5. Savivaldos kultūros įstaigų veiklos ašimi taps vakarietiškos kultūros vertybes ir modernų mūsų tautinį identitetą bei palikimą puoselėjančios veiklos. Stipri ir nepriklausoma regioninė žiniasklaida, prieinamas profesionalusis menas ir įtrauki kultūra mažins kultūrinę ir informacinę atskirtį, gilins bendruomenės žinias bei įgūdžius, didins visuomenės atsparumą.

6. Sieksime įgalinti senjorus. Senjorų balso savivaldoje sustiprinimui kartu su jiems atstovaujančiomis organizacijomis prie savivaldybių tarybų kursime senjorų reikalų tarybas.

7. Gyventojus mokysime skaitmeninio raštingumo, pasitelkdami bendruomenes ir savanorius: kaip naudotis elektronine bankininkyste, kaip užsiregistruoti pas gydytojus, kaip sumokėti mokesčius, kaip užpildyti paraiškas kompensacijoms gauti, kaip saugiai naudotis internetu ir kitų paslaugų.

8. Plėtosime individualias socialines paslaugas, ypač darbo rinkai besirengiantiems asmenims, nes tai yra galimybė mažinti ilgalaikių ir įvairių socialinių problemų turinčių asmenų galimybes grįžti į visavertį gyvenimą. Aktyviai įgyvendinsime galimybes įdarbinti daugiau neįgalių asmenų pasinaudojant asmeninio asistento paslaugos bei užimtumo programų teikiamomis naujomis galimybėmis.

9. Investicinei aplinkai vystyti TS–LKD valdomos savivaldybės tikslingai išnaudos fiskalinę erdvę, kylančią iš rekordinio dydžio savivaldybių biudžetų ir lankstesnių skolinimosi taisyklių, nukreipiant lėšas vietos infrastruktūros plėtrai ir viešųjų paslaugų kokybės gerinimui. Taip pat bus siekiama efektyvinti pajamų surinkimą iš turimų šaltinių, tokiu būdu didinant savivaldybių finansinį savarankiškumą.

10. TS–LKD valdomos savivaldybės dar labiau atsivers vietos gyventojams diegdamos dalyvaujamąjį biudžetą, kuomet nuo 1 iki 5 proc. savivaldybės biudžeto lėšų bus skirstomos per bendruomenes. Greta to atversime viešuosius duomenis ir juos pateiksime taip, kad informacija gyventojams būtų paprastai ir aiškiai suprantama.

11. Plėtosime informavimo ir viešųjų paslaugų centrus, kuriuose reikiamas tiek viešąsias vietines, tiek ir nacionalines paslaugas gyventojai galės gauti vienoje vietoje, vieno langelio principu. Šių paslaugų centrų veikloje taip pat bus pasitelkiamos vietos bendruomenės, kurios galės patarti ir savo veikla prisidėti prie kokybiškesnio, draugiškesnio gyventojų aptarnavimo.

12. TS–LKD valdomos savivaldybės sieks pirmauti įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ programą. Plėtosime visos dienos mokyklos modelį, sudarantį galimybes tėvams nesirūpinti vaikų paėmimu darbo dienos valandomis, o vaikams užtikrinantį tiek neformalų užimtumą, tiek galimybėmis atlikti savarankiškas užduotis.

13. Įgyvendinsime programas naujų specialistų pritraukimui į regionus. Kursime individualias priemones, kuriomis sieksime gerinti esamų viešojo sektoriaus specialistų – medikų, mokytojų, tarnautojų ir kitų – darbo sąlygas.

14. Kursime klimatui neutralią savivaldą per kadenciją pilnai pereinant prie atsinaujinančios energetikos šaltinių: visos savivaldybės įstaigos bus aprūpintos pigia, žalia elektros energija, daugelis taps jos gamintojomis, o šildymo srityje bus pereinama prie atsinaujinančiais ištekliais grįstų sprendimų (biokuro, elektros, žaliojo vandenilio). Gyventojų patogumui ir kainų mažinimui plėtosime energetinių bendrijų projektus.

15. Spartinsime daugiabučių namų renovaciją pilnai savo valdomose savivaldybėse įgyvendinant tai, ką yra suplanavusi 18–oji Vyriausybė.

16. Diegsime transporto sektorių žalinančius sprendimus: modernizuosime viešąjį transportą, pamažu pereisime prie elektrinių ir vandeniliu varomų transporto priemonių. Reikšmingai plėsime dviračių ir pėsčiųjų takų tinklą, derinantis su bendruomenėmis padėsime įsirengti dviračių saugyklas prie daugiabučių namų. Plėtosime elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą.

17. Viešojo transporto optimizavimo srityje sieksime draugiškų sprendimų bendradarbiaudami su kaimyninėmis savivaldybėmis: organizuosime vaikų vežimą į artimiausią mokyklą, o ne būtinai savivaldybės centrą ir diegsime vieningą regioninių viešojo transporto bilietų sistemą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (26)