Migracijos departamento direktorės pavaduotoja Lucija Voišnis parlamentarams pasakojo, kad šiuo metu turi kaip niekas daug darbo, daug valstybių nori mums grąžinti iš Lietuvos pabėgusius migrantus.
„Pastarosiomis dienomis gauname po labai daug paklausimų iš kitų valstybių, daugiausiai iš Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos dėl prisėmimo atgal prieglobsčio prašytojų, kurie buvo Lietuvoje, o dabar atsirado kitose valstybėse
Nuo metų pradžios iki šiandien turime apytiksliai apie 4 tūkst. tokių paklausimų. Kaip ir sakiau, paskutinėmis dienomis kiekvieną dieną gauname po 30-40 paklausimų iš skirtingų valstybių“, – pasakojo ji.
Pasak L. Voišnis, dėl vieno migranto galima gauti ir 3-4 paklausimus, jeigu jis keliavo ir buvo registruojamas skirtingose valstybėse.
„Šie asmenys galėjo nuvykti į Vokietiją, toliau Švediją, Prancūziją, – kaip atsiranda tiek daug paklausimų, aiškino ji. – Todėl tas skaičius toks didžiulis.“
Vokietija gali pasilikti ir sau
Dublino reglamente nustatyta, kad migrantai yra tos šalies atsakomybė, kur pasiprašė prieglobsčio.
„Vyksta ne trumpas susirašinėjimas su kitomis valstybėmis, – pasakojo L. Voišnis. – Kai kurie prieglobsčio prašytojai, kurie pabėgo iš Lietuvos ir nukeliavo į kitas valstybes, jie turi ten šeimos narius, bendruomenes. Vėlgi kiekviena valstybė narė nagrinėja, kur tam asmeniui likti geriau.“
Ekspertė pasakojo ir apie įdomią aplinkybę: jei didžioji dalis migranto šeimos narių jau gyvena Vokietijoje, labai tikėtina, kad ši šalis priims sprendimą neatskirti atvykėlio nuo artimųjų ir negrąžinti jo į Lietuvą.
„Dabar vyksta didžiulis darbas ir susirašinėjimas su kitomis valstybėmis, žiūrėsime, kokios bus pasekmės, – sakė ji ir pridūrė – Susirašinėjimas dėl sąlygų, priežasčių nustatymo ir sprendimo priėmimo, kur geriau tam asmeniui likti, ar grąžinti į Lietuvą, ar likti Vokietijoje, kur gyvena daug jo šeimos narių.“
Jei vis dėl to būtų nuspręsta migrantą grąžinti, jis būtų lėktuvu parsiųstas į Lietuvą. Vilniaus oro uoste jį pasitiktų pasieniečiai.
„Gali būti, kad visi jo teismai pasibaigę. Tada turi būti pradėta jo išsiuntimo į kilmės šalį procedūra. Jei toks asmuo nėra pabaigęs prieglobsčio procedūrų, tokiam asmeniui turi būti suteiktas teisėtas atstovas, advokatas ir tada sprendžiama, ar jis nori grįžti, – koks procesas laukia toliau, pasakojo Migracijos departamento atstovė. – Toks asmuo turi teisę pateikti pakartotinį prašymą dėl prieglobsčio.“
Tikėtis kitokio rezultato teikiant pakartotinį prieglobstį nereikėtų, nebent prieglobsčio prašytojas ras naujų įrodymų, kad tėvynėje jam nesaugu. Greičiausiai grąžinto migranto laisvę būtų apribotą, nes kartą jis jau pabėgo iš Lietuvos.
Nepaisant tūkstančių paklausimų, L. Voišnis spėja, kad tik nedidelė dalis migrantų galiausiai bus grąžinta Lietuvai.
„Nagrinėdami prieglobsčio prašymus asmenys sakė: mano pusbrolis ar sutuoktinės vaikai gyvena Vokietijoje. Tai jau požymis, kad vokiečiai tokias bylas labai svarstys ir galvos, ar verta mums grąžinti. Tokių yra labai daug. 30-40 proc. tikrai paminėdavo, kad jie turi šeimas Vakaruose.
Gali būti, kad jie tiesiog dings ir pabėgs į kitas valstybes. Tik prasidės procedūra ir gausime iš Vokietijos pranešimą, kad negali susisiekti, neranda migranto, todėl perdavimas atidedamas. Sunku pasakyti, koks tiksliai procentas grįš, bet atsižvelgiant į visas procedūras, informacijos vertinimą, galima pasakyti, kad virš 50 proc. tikrai nebus grąžinta. Bus gal 20-30 proc. grąžinta, bet čia tik mano paskaičiavimai“, – svarstė ji.
Grąžinimo nebijo
Anksčiau su Delfi bendravęs Ali, kuris pabėgo į Vokietiją, sakė, kad grąžinimo pagal Dublino reglamentą nelaiko realia grėsme.
„Pirma Vokietija kreipsis į Lietuvos institucijas, kol ateis atsakymas, praeis kokie 2 mėnesiai. Tada Vokietija spręs, ar grąžinti tave atgal, bet tu visada sprendimą gali skųsti teismui. Tai užtruks dar pusmetį. Be to, net jei sprendimas tau nepalankus, prieglobstį tau gali suteikti bažnyčia, kol ji tave saugos, tavęs išsiųsti negali“, – koks procesas yra jo žiniomis, sakė užsienietis.
Sėkmės galima tikėtis ir teismo proceso metu, migrantai kaip argumentus gali naudoti ir Seimo kontrolierių, ir tarptautinių organizacijų ataskaitas, kurioje sąlygos Lietuvoje įvertintos neigiamai.
„Kai kuriuos deportuoja, – paminėjo Ali, o paklaustas, ar pats nebijo tokio likimo, atsakė. – Viskas priklauso nuo žmonių, turi rasti gudrų būdą pasilikti, tačiau būdų yra daug. Aš pats tikrai nebijau, manęs nedeportuos. Turiu draugų, pasisamdžiau advokatą, mane apsaugos ir bažnyčia, aš jau su ja kalbėjau.“
Beje, jis minėjo, kad Vokietijoje migrantai nėra sulaikomi, todėl gavę neigiamą atsakymą jie turi progą pasislėpti.
