Tai gali reikšti, kad konkrečių Rusijos oligarchų pavardžių, kam sankcijos galėtų būti švelninamos, sankcijų pakete turėjo nebelikti. LRT žiniomis, siūlomose išimtyse anksčiau buvo įvardijami konkretūs 5–6 asmenys, kuriems buvo siūloma atšildyti dalį lėšų, kad jie galėtų toliau vykdyti prekybą. Sankcijų paketui iki penktadienio vidurdienio turėtų būti taikoma raštiško patvirtinimo procedūra, „Reuters“ citavo savo šaltinius tarp Europos diplomatų, o po to jis bus paviešintas.
Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ ketvirtadienį teigė, jog kai kurios šalys norėjo konkrečios išimties.
„Visų pirma yra sudaromas sąrašas – žmonės ir įmonės yra įtraukti į sankcijų sąrašus. Tai vadinamosios individualios sankcijos.
Dabar kai kurių šalių iniciatyva siekiama, kad asmenims ypač būtų galima padaryti nacionalinių kompetentingų institucijų išimtį, jeigu tie asmenys vienaip ar kitaip prisideda prie prekybos žemės ūkio produktais, arba susijusiais produktais – pavyzdžiui trąšomis“, – kalbėjo viceministrė.
J. Neliupšienė laidoje tikino, jog Lietuva siekia, kad išimtys būtų ne tokios plačios, o nukreiptos tik į labai konkrečių problemų sprendimą.
„Pavyzdžiui, jeigu prekės užstringa uoste, jos nėra skirtos ES rinkai, o, tarkime, senesni kontraktai, nepabaigti vykdyti kontraktai. Kad tos išimtys nenusvertų įvedamų sankcijų“, – kalbėjo ji.
Užsienio reikalų viceministrė J. Neliupšienė ketvirtadienį Žinių radijo eteryje aiškino, jog Lietuvos ir partnerių siekis įvesti sankcijas, o ne kurti išimtis.
„Tikslas, kad išimčių būtų kuo mažiau, ir jos nukreiptos į labai konkrečių problemų sprendimus. Ir kad jas galima būtų apibrėžti ir visa ES taikyti vienodai“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo J. Neliupšienė.
Jos teigimu, už didesnis išimtys pasisakančios šalys naudoja rusišką naratyvą, kad pasaulis badauja.
„Na, matyt, pirmiausia reikėtų jų pačių paklausti. Bet dominuoja tas vadinamas rusiškas naratyvas, kad pasaulis badauja, trūksta maisto, trąšų. Trąšų ir maisto kainos yra ypatingai išaugusios. Bet jeigu pasižiūrėtume į statistiką, kalbėtume apie rusiškas trąšas, tai jos globalioje trąšų rinkoje sudaro keliolika procentų. Iš jų apskritai dalis tų trąšų iki karo nevažiuodavo net per ES, važiuodavo tiesiai į trečiąsias šalis. Tai mes nematome čia problemos“, – kalbėjo Žinių radijo pašnekovė.
Užsienio reikalų viceministrė teigė, jog praėjusią savaitę pateiktas devintojo sankcijų paketo projektas buvo „pakankamai stiprus“.
„Tada, kaip ir visada vyksta daugiašalėse derybose, atsirado pasiūlymų, ne be Jungtinių Tautų veikimo pagalbos, kad reikia kažkaip suteikti išimtis tiems žmonėms, tiems oligarchams, kurie užsiima maisto produktų ir trąšų prekyba“, – teigė viceministrė.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda BNS teigė per Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį išsakęs kritišką požiūrį dėl naujame sankcijų Rusijai pakete pasiūlytų išimčių grūdų ir trąšų eksportui.
Teigiama, kad Europos Sąjungos lyderiai derinti šį klausimą paliko ambasadoriams ir Europos Komisijai (EK). Po EVT posėdžio Lietuvos prezidentas žurnalistams sakė atkreipęs kolegų dėmesį, kad šie pasiūlymai nėra priimtini, kad „tai yra iš esmės sankcijų sušvelninimas dengiantis gana gražiais humanitariniais klausimais, tai yra maisto saugumo ir maisto trūkumo klausimais“.
„Mūsų įsitikinimu ir mūsų nuogąstavimu, tai gali reikšti, kad pasinaudodami šiomis išlygomis rusų oligarchai galės tvarkytis savo reikaliukus ir tokių būdu finansuoti tolesnį Kremliaus karą, kadangi tai yra artimi Kremliui oligarchai“, – teigė G. Nausėda. „Atsirado kelios valstybės, kurios išreiškė solidarumą ir nuogąstavimus, Baltijos valstybės, Lenkija. Sutarėme, kad mūsų ambasadoriai dirbs šiuo klausimu ir kad šiuo klausimu didesnio vaidmens imsis Europos Komisija“, – sakė jis.
Lietuvos vadovas tvirtino, kad palankiai įvertintas buvo jo siūlymas prailgti sankcijų galiojimo ir peržiūros laikotarpį nuo šešių iki dvylikos mėnesių.
Anot jo, sprendimas dėl to galėjo būti priimtas, jeigu dvi šalys nebūtų tam pasipriešinusios.
„Galiausiai sutarėme, kad pasibaigus šešiems mėnesiams šių sankcijų galiojimui grįšime prie šito klausimo, per tą laiką įvertinsime, ar nėra kokių nors juridinių niuansų, ir labai tikėtina, kad šis Lietuvos pasiūlymas bus įgyvendintas šiek tiek vėliau“, – teigė G. Nausėda.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau pranešė, kad Lietuva ir Lenkija užblokavo naujų sankcijų Rusijai priėmimą dėl Vakarų šalių pasiūlytų išimčių grūdų ir trąšų eksportui.
Pasak jo, pasiūlytos išimtys gali tapti landa apeiti sankcijas.
„Financial Times“ pranešė, kad išimtis sankcijoms pasiūlė Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai, iniciatyvai paramą pareiškė ir dalis kitų Vakarų Europos valstybių.
Dokumente teigiama, kad kroviniai Europos uostuose šiuo metu sulaikomi ilgiau nei būtina, nes bendrovės nerimauja dėl dalyvavimo sandoriuose su Rusijos įmonėmis, kurios priklauso sankcionuotiems asmenims, ir taip sutrinka trąšų bei maisto tiekimo grandinės.
G. Landsbergio teigimu, iš pradžių išimtys siūlytos taikyti pusantro tūkstančio Rusijos privačių asmenų ir įmonių, tačiau vėliau sąrašas sutrumpintas.
G. Nausėda nepaneigė, bet ir nepatvirtino, kad tarp šių asmenų minimas ir Rusijos oligarchas Andrejus Melničenka. Dėl sąsajų su juo sankcijų pavasarį sulaukė Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovė „Lifosa“.
„Jeigu mes tas pavardes žinome, turime padaryti viską, kad jie nebūtų tos istorijos laimėtojai“, – teigė prezidentas.
ES devintajame sankcijų Rusijai pakete, be kita ko, numatyta pritaikyti sankcijas beveik 200 Rusijos piliečių ir įmonių, įskaitant Rusijos valstybės dūmos narius, ministrus, politines partijas, Konstitucinio teismo teisėjus ir t. t. Taip pat į juoduosius sąrašus siūloma įtraukti daugiau šalies bankų, uždrausti į Rusiją eksportuoti daugiau įvairių technologijų.
