Jo teigimu, Lietuva elgėsi teisingai, blokuodama naująjį sankcijų Rusijai paketą, kuriose siūloma numatyti išimtis kai kuriems oligarchams, dirbantiems su maisto saugumu.
„Sankcijos nesustabdys karo, bet jog gali uždėti rusams apynasrį atsigauti, atgaivinti savo karinę galią“, – akcentavo parlamentaras.
L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad dešimties valstybių pasiūlyme dėl oligarchų rodo, kad šis mechanizmas tampa skylėtas.
„Jos gali sukurti situaciją, kai iš esmės bus noras grįžti atgal. Vien tokiu precendentu tai jau būtų pavojinga“, – komentavo NSGK pirmininkas.
Jis taip pat sakė, kad tokie siūlymai atsiranda iš įvairiausių interesų, skirtingų valstybių skaičiavimų.
„Atsiranda, kas yra pavojinga, požiūris, kad galbūt Rusija yra tokia susilpnėjusi, kad galbūt su jais reikia pradėti kalbėtis. Tai yra pavojingas požiūris, bet jo yra. Ką tai reiškia? – Jei sakome, kad Rusija susilpnėjusi, tai galbūt jau neva nereikia visos NATO Rytų stiprinimo architektūros. Taigi, taip sakyti yra pavojinga“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Dėl to, anot jo, Lietuva turi tvirtai atstovėti savo poziciją.
Žiniasklaidoje teigiama, kad Europos Sąjunga po ilgų diskusijų ir nesutarimų pagaliau susitarė dėl devintojo sankcijų Rusijai paketo. LRT žiniomis, išimtys arba sankcijų sušvelninimas asmenims, užsiimantiems trąšų ir maisto eksportu, liko, tačiau formuluotės dėl išimčių ne tokios kategoriškos, kaip buvo siūloma. Tai gali reikšti, kad konkrečių Rusijos oligarchų pavardžių, kam sankcijos galėtų būti švelninamos, sankcijų pakete turėjo nebelikti.
LRT žiniomis, siūlomose išimtyse anksčiau buvo įvardijami konkretūs 5-6 asmenys, kuriems buvo siūloma atšildyti dalį lėšų, kad jie galėtų toliau vykdyti prekybą. Sankcijų paketui iki penktadienio vidurdienio turėtų būti taikoma raštiško patvirtinimo procedūra, „Reuters„ citavo savo šaltinius tarp Europos diplomatų, o po to jis bus paviešintas.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda BNS teigė per Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį išsakęs kritišką požiūrį dėl naujame sankcijų Rusijai pakete pasiūlytų išimčių grūdų ir trąšų eksportui. Teigiama, kad Europos Sąjungos lyderiai derinti šį klausimą paliko ambasadoriams ir Europos Komisijai (EK).
„Šis režimas yra išskirtinis tuo, kad jis gali atsigauti, jei jo nelaikysime pavojingu. Atsiranda valstybių, kurios taip mąsto, kurios galbūt turi interesų kažkokių“, – tęsė Seimo narys.
Tokie pokyčiai, anot jo, sankcijų mechanizmą paverstų ne tokiu patikimu ir nenuosekliu.
L. Kasčiūnas vis dėlto patikino, kad apskritai požiūriu į saugumo situaciją mus palaiko pagrindiniai sąjungininkai – amerikiečiai.
„Vyravo požiūris, kad respublikonai truputį kitokie, kad abejoja. Yra ten nedidelė frakcija, kurie turi tų klausimų, bet lygiai taip pat panaši frakcija yra ir pas demokratus. Vieni žiūri per „America first“ (pirmiausia Amerika) naratyvą, o kiti sako, kad eikime į darybas, nes taika svarbiau už bet ką. (…) Iš pokalbių su respublikonais, o susitikome su tais, kurie yra iš labai konservatyvios Alabamos, tai išgirdome aiškų konstatavimą, kad Ukraina yra prioritetas, kad jai reikia padėti kaip įmanoma“, – sakė NSGK pirmininkas.
„Dėl to man išsisklaidė respublikoniškas skepticizmas, kuris galbūt buvo padiktuotas viešojoje erdvėje“, – pasakojo politikas.
L. Kasčiūno teigimu, jis nematė jokių ženklų, kad amerikiečiai norėtų raginti Ukrainą eiti į derybas su Rusija.
„To nesijaučia ir tai mane įkvepia. Prioritetas yra sankcijos Rusijai ir parama Ukrainai ginklais, nes jie labai gerai mato, jaučia tų ginklų poveikį – pavyzdžiui, HIMARS sistemų atsiradimas vasaros viduryje iš esmės buvo proveržis, o ukrainiečiams pavyko stabilizuoti fronto padėtį, kontratakuoti. JAV tai supranta ir ta raudona ginklų linija stumiasi. Aš manau, kad amerikiečių parama nesikeis, jie mato, jog ginklų tiekimas yra geriausias kelias į taiką, kai ukrainiečiai gali atsikovoti tai, kas jiems priklauso“, – sakė parlamentaras.
Jis taip pat pasakojo su kolegomis JAV kalbėjęs ir apie didesnį amerikiečių karių buvimą Lietuvoje. Tam reikėtų tobulinti infrastruktūrą.
„Tokiems vienetams reikėtų kitokia infrastruktūra, dėl to idėja dėl poligono su Latvija būtų labai įdomi – aš užsiminiau apie tokią teorinę galimybę, tai amerikiečiams, tiesą sakant, labai patiko. (…) Dabar pirmiausia reikėtų pasikalbėti su latviais, ar juos tai domintų, pasižiūrėti geografinę kryptį, erdvę ir pabandyti įsivertinti tokio projekto stiprybes bei silpnybes, ar tai būtų įmanoma“, – teigė L. Kasčiūnas.
Kartu su Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininku Žygimantu Pavilioniu JAV viešėjęs politikas sakė su amerikiečiais aptaręs ir Rytinio NATO flango oro gynybos klausimus.
„Tai jautriausia vieta visame flange. Mes kalbėjome, kad po Madrido viršūnių susitikimo tos idėjos galėtų įgyti modalumus – pavyzdžiui, oro policijos misija, kuri dabar iš esmės skirta stebėti ir palydėti, taptų oro gynybos misija. Taip pat kalbėta ir apie oro gynybos sistema,s kurios galėtų būti dislokuojamos rotaciniu būdu Baltijos šalyse – perkeliamos į vieną ir kitą šalį“, – sakė parlamentaras.
Visgi svarbiausias dalykas, anot jo, artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje yra naujų aljanso regioninių planų kūrimas.
Įspūdžiais JAV viešai dalinosi ir Ž. Pavilionis.
„Meškerės Vašingtone, kuris šiuo metu keičia spalvas ir intensyviai stumdo baldus Kongrese, užmestos. Tvirtai ir tiksliai. Tiek seni geri draugai, kurie pozicijų paprastai nepraranda, tiek nuostabūs draugai, kurie ir vėl sugrįžta, tiek nauji draugai, su kuriais susipažinome – visi išsakė nedvipramišką paramą Lietuvai ir, žinoma, Ukrainai“, – feisbuke rašė jis.
Taip pat, pasak jo, su JAV Atstovų rūmų nariais buvo kalbama apie tai, kaip „pasiekti galutinę Ukrainos pergalę, garantuoti viso JAV politinio elito palaikymą šiam istoriniam tikslui, kaip įtvirtinti Ukrainos pergalę NATO.“
„Jausmas po dviejų bemiegių parų Vašingtone labai geras. Turime planą. Reikės daug veikti, kūrybingai, strategiškai, ir ne tik Vašingtone. Puikiai suprantame, kad tai mūsų laikas, todėl padarysime viską, kad mūsų broliai ir seserys, eidami Lietuvos keliais, savo pergalę pasiektų ir mūsų šeimoje galutinai įsitvirtintų.
Veiksime JAV kartu su Liublino trikampiu (Ukraina ir Lenkija), kuris labai gerai suprantamas ne tik Vašingtone, bet ir Čikagoje, Majamyje ir visur kitur JAV. Tiesa, neatsimenu, kada Lietuvos balsas buvo taip aiškiai girdimas Vašingtone. Tai mūsų laikas, Lietuvos laikas ir galimybė. Kartu ir milžiniška atsakomybė, kurią su džiaugsmu prisiimame“, – akcentavo Ž. Pavilionis.
