Anot ekspertų, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pranešė, kad Rusija galbūt formuoja naujus pajėgumus ir naujų metų pradžioje sieks susigrąžinti karinę iniciatyvą į savo rankas.
Oleksijus Arestovyčius išplėtė šį teiginį sakydamas, kad dabartinės „Vagner“ samdinių (o tiksliau – kalinių) atakos yra siekis sukaustyti ir išvarginti ukrainiečių pajėgas, o tada suformavus naujus vienetus ir juos paruošus pereiti į puolimą.
„Tai vertiname kaip realų veiksmų eigos variantą, kuris nebūtinai bus realizuotas. Ukrainiečiai akivaizdžiai turi savų planų“, – teigia jie.
Nuostoliai mušė rekordus
Trečiadienį agresoriaus gyvosios jėgos nuostoliai mušė rekordus. Ukrainos Generalinio štabo duomenimis, sunaikinta 740 agresoriaus karių. Tikėtina, nauja agresoriaus taktika ima duoti savo „rezultatus“.
Oro gynybos sistema „Patriot“ greičiausiai keliaus į Ukrainą. Kaip sako O. Arestovyčius – kai pamatysime vietoje, tada patikėsime.
Po eilinio pasikeitimo belaisviais išlaisvinti 64 Ukrainos kariai ir vienas JAV pilietis.
Luhansko kryptyje agresorius bando intensyviau atakuoti ir taip atgrasyti ukrainiečius nuo puolimo stiprinimo link kelio Troickė – Svatovė.
Rusai atakavo Novoselivskės, Stelmachivkos ir Novojehorivkos link, tačiau jų atakos atmuštos.
Taip pat rusai išplėtė savo atakų geografiją Kreminos sektoriuje. Jiems nepavyko pasiekti rezultatų atakuojant mažesniame ruože, o dabar jie bando pulti plačiau, tikėdamiesi bet kokia kaina sulaikyti ukrainiečių pasirengimą judėti priekin.
Savo ruožtu ukrainiečiai išlaiko pozicijas prie Červonopopivkos ir toliau spaudžia.
Iniciatyva – rusų rankose
Tęsiasi abipusis pasistumdymas Lisičiansko Bilohorivkaos ir Spirnės ruožuose, iniciatyvą ir toliau turi agresorius.
Ukrainiečiai smogė rusų susitelkimo rajonui Novoaidare. Nepatvirtintais duomenimis, žuvo 15 agresoriaus karių, sužeistųjų gali būti gerokai daugiau.
Atstumas nuo kontaktinės linijos – daugiau nei 50 km, tad, ekspertų žodžiais, turbūt nereiškia aiškinti, kuo taip smagiai pataikyta.
Soledaro – Bachmutskės ruože agresorius nebepajėgia pasistūmėti į priekį. Jis jau kelintą dieną socialiniuose tinkluose skelbia ne tik apie užimtą Jakovlivką, bet ir prasidėjusį Soledaro puolimą. Tačiau to nepatvirtina nei ukrainietiški, nei nepriklausomi šaltiniai.
Bachmuto prieigose padėtis išlieka sudėtinga. Šiaurės rytuose agresorius bando priartėti prie Pidhorodnės, tačiau ukrainiečiai atmušė atakas.
Rytuose rusams pavyko įsitvirtinti keliuose nedideliuose F. Maksymenko ir Peršotrvavnevės gatvių kvartaluose, verda gatvių mūšiai.
Pietryčiuose tęsiasi kautynės už šiukšlių perdirbimo gamyklą, pozicijos eina iš rankų į rankas. Tuo tarpu Opytnėje agresoriui ir toliau nesiseka, jis skundžiasi labai intensyviu ukrainiečių artilerijos darbu.
Kelyje Horlivka – Bachmutas situacija be pakitimų. Agresorius bando prasimušti pro Klišijivką ir link Pivničnės, tačiau šios jo atakos nesėkmingos.
Avdijivkos ruože tęsiasi rusų nesėkmingi bandymai šturmuoti link Kamjankos.
Nevelskės – Pervomaiskės – Opytnės ruože nesėkme baigėsi rusų puolimo veiksmai Pervomaiskės link. Marijinkos ruože ukrainiečiai toliau tvirtai gina pozicijas miesto centre.
Taktinės situacijos nepasigerino
Rusai giriasi, kad perkirto kelią Marijinka – Krasnohorivka. Turbūt patys pamiršo, kad jie tai padarė dar spalio pabaigoje, tik naudos agresoriui tai beveik neatnešė – užimti Marijinką ir Krasnohorivką jiems iki šiol nepavyko.
Vulhedare daugiau darbo artilerijai, kontaktinėje linijoje vyksta abipusės lokalios atakos.
Rusų bandymas pasigerinti savo taktinę situaciją prie Velyka Novosylkos Zaporižios kryptyje baigėsi nesėkme.
„Nesėkmės mastą galima nuspėti vien iš to, kad patys rusų propagandistai pripažino, jog toks jų bandymas baigėsi nesėkme“, – rašo ekspertai.
Komentuodami situaciją Bachmute, karo ekspertai pažymi, kad žmonės mėgsta pulti į kraštutinumus.
„Vieni skelbia, kad nors situacija sunki, tačiau grėsmės prarasti Bachmutą nėra, esą čia pasibaigs rusų pėstininkai ir panašiai. Kiti skelbia, kad Bachmutas netrukus kris, viskas blogai, reikia atitraukinėti pajėgas“, – pastebi jie.
Pasak karybos žinovų, didžioji dalis tokių kraštutinumų stebima Ukrainos ir Vakarų viešoje erdvėje, o mūsų žmonės neretai pasigauna tai viena, tai kita.
„Norėtume atkreipti dėmesį, kad labai panašiai prasidėjo Sjeverodonecko šturmas (sunkus agresoriaus stūmimasis prieigose, užsikabinimas už kelių gatvių, o tada gana spartus miesto užėmimas) ir tai nereiškia, kad istorija linkusi kartotis. Situacija yra unikali, nei vienas mūšis nėra pasmerktas pergalei ar pralaimėjimui“, – teigia jie.
Rezultatas, anot ekspertų, priklauso nuo žmonių, kasdien sunkiai galvojančių ir besikaunančių. Ekspertai siūlo analizuoti situaciją, kokia ji yra, o ne pasiduoti patogioms ar „emocionaliai klickbaitinėms nuotaikoms“.
